Motorizuoti paspirtukai nėra nauja mada – tokiais dar prieš 100 metų važinėjo mūsų seneliai ()
Šiandien elektriniai paspirtukai yra įprasta miesto transporto priemonė. Jų gatvėse jau tikrai nemažai, nes tai yra pakankamai patogus ir greitas būdas keliauti trumpais atstumais be automobilio. Tačiau, nors elektriniai paspirtukai išpopuliarėjo tik per pastaruosius kelerius metus, jie iš tiesų nėra tokie jau nauji. Motorizuotiems paspirtukas jau daugiau nei 100 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Niujorke įsikūrusi įmonė „Autoped“ tapo viena iš pirmųjų motorizuotų paspirtukų gamintojų. Tuometinė idėja buvo panaši, kaip ir šiandien – norėta miesto gyventojams suteikti būdą greitai nukeliauti ten, kur jiems reikia, nesinaudojant kitų žmonių paslaugomis. Kamščių problema Niujorke tuomet nebuvo tokia jau didelė, tačiau buvo manoma, kad elektrinis paspirtukas vis tiek padės sutaupyti laiko.
Taip pat reikėtų nepamiršti ir laikotarpio realijų. 1915 metais pasaulis jau buvo įsisukęs į Pirmojo pasaulinio karo sūkurį. Žmonės nenorėjo be reikalo švaistyti pinigų, o ir degalų pardavimai buvo ribojami. Taigi, reikėjo visiškai naujos transporto priemonės, kuri būtų pigi, nereikalautų daug benzino ir priežiūros, tačiau efektyviai galėtų pakeisti dviratį.
Dviratis, žinoma, yra gerai, tačiau jis yra didelis, o ir minti tuometiniai miestiečiai nenorėjo. Niujorko valstijoje Long Ailande įsikūrė „Autoped“ įmonė pasiūlė naują sprendimą miesto transporto problemoms išspręsti. Tai buvo motorizuotas paspirtukas su 155 kubinių centimetrų vieno cilindro varikliu, išvystančiu 1,5 arklio galias (1,1 kW). Ever Ready vadintas paspirtukas patiko žmonėms, nes buvo pakankamai pigus, tačiau greitais ir patogus.
Autoped paspirtuko ratų dydis buvo 10 colių. Jie buvo pakankamai, dideli, kad padėtų susidoroti su labai nelygiomis gatvėmis – šiuolaikiniai paspirtukai įprastai turi 8,5 colių ratus. Autoped paspirtukas turėjo platų pagrindą, kad kojas šalia viena kitos galėtų laikyti suaugęs žmogus. Nedidelis oru aušinamas variklis buvo sumontuotas tiesiai ant priekinio rato. Patente buvo nurodyta, kad vertikalią vairo mechanizmo dalį sudarys tuščiaviduris vamzdis, kuris tarnaus ir kaip degalų bakas, tačiau galutiniame variante degalų talpa atsirado taip pat prie priekinio paspirtuko rato. Ant platformos dažnai buvo montuojama įrankių dėžė, kurioje buvo vietos ir kitiems daiktams. „Autoped“ paspirtukas galėjo būti sulankstytas lygiai taip, kaip ir šiandieniniai elektriniai paspirtukai. Nepaisant to, kad tai buvo gana didelis daiktas, pagamintas iš virinto plieno rėmo, „Autoped“ teigė, kad šį paspirtuką galima nešti viena ranka.
Įdomu ir tai, kaip Ever Ready buvo valdomas. Vairuotojui reikėjo vairą pastumti pirmyn, kad įjungtų sankabą ir paspirtukas galėtų važiuoti. Akceleratoriaus rankenėlė buvo ant vairo – tereikėjo pastumti akceleratorių iki greičio, kuriuo norite važiuoti, o kelyje šios rankenėlės liesti apskritai nereikėjo, kol vairuotojas nesumanė vėl pakeisti važiavimo greičio. Jokios transmisijos čia nebuvo. Norėdamas sustabdyti paspirtuką vairuotojas vairą turėjo patraukti atgal – taip buvo išjungiama sankaba ir nuspaudžiami stabdžiai.
Maksimalus greitis priklausė nuo vairuotojo svorio. Labai lengva moteris galėjo įsibėgėti ir iki 32 km/h, o štai apkūniam vyrui būtų sunkiai pavykę pasiekti 20 km/h. Saugumui pagerinti Ever Ready paspirtukas turėjo žibintus ir garsinį signalą. Netrukus pasirodė ir elektrinės paspirtuko versijos – tais laikais susidomėjimas elektrinėmis transporto priemonėmis buvo didelis, todėl gatvėmis važinėjo nemažai elektromobilių, elektrinių sunkvežimių ir keli tokie paspirtukai.
Visgi 1921 metais „Autoped“ veiklą nutraukė – pelnas buvo per mažas, o ateities perspektyvos – niūros. Tačiau Europoje „Krupp“ pagal licenciją šiuos paspirtukus gamino nuo 1919 iki 1922 metų. „Krupp“ versija buvo šiek tiek kitokia – turėjo didesnį 191 kubinių centimetrų variklį, išvystantį 1,7 ag (1,3 kW), ir galėjo pasiekti maksimalų 35 km/h greitį. Keletas „Krupp“ paspirtukų turėjo ir sėdynes.
Šiais laikais motorizuoti paspirtukai atrodo visiškai kitaip. Dažniausiai tai - elektrinės transporto priemonės. Štai „Xiaomi M365“ yra vienas iš populiaresnių tokių daiktų. Jis turi 280 Wh bateriją, kurios pakanka 30 km. Išvystomas greitis, beje, nusileidžia seniesiems benzininiams paspirtukams - „Xiaomi M365“ gali pasiekti 25 km/h. Tačiau, aišku, modernių technologijų netrūksta - šis paspirtukas turi žibintus, dvigubą stabdymo sistemą, o pats sveria tik 12,5 kg. Vėlyvas ruduo nėra blogas metas įsigyti elektrinį paspirtuką - „Xiaomi M365“ šiuo metu taikoma 28 % nuolaida ir jis kainuoja €347,60.
Nauja yra tik prisiminta sena, sako senas posakis. Gal ir tikrai – nei elektromobiliai, nei elektriniai dviračiai, nei elektriniai autobusai, nei elektriniai paspirtukai nėra nauji. Tik požiūris naujas.
