Iš Europos į Australiją vos per 5 valandas: „Boeing“ kuria radikalų viršgarsinį keleivinį lėktuvą, kuris gali keliauti net 6500 km/h greičiu ()
Lėktuvų gamintojų kompanija „Boeing“ kuria radikalų viršgarsinį keleivinį lėktuvą, kuris gali keliauti net 6500 km/h greičiu ir nuskraidinti keleivius iš Australijos į Europą vos per 5 valandas. Kompanija mano, kad ši koncepcija galėtų būti panaudota tiek karinėje pramonėje, tiek komerciniais tikslais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Be jokios abejonės, svarbiausia naujiena yra lėktuvo greitis – 6500 km/h greitis viršytų garso greitį net 5 kartus ir leistų drastiškai sumažinti keliavimo laiką visame pasaulyje. Štai, pavyzdžiui, kelionė iš Niujorko į Londoną truktų vos 2 valandas.
Orlaivio koncepcija buvo pristatyta Amerikos Aeronautikos Aviacijos Institute vykusioje 2018 metų konferencijoje (Atlanta, JAV).
Šis lėktuvas bus didesnis už iki šiol pateiktus viršgarsinių lėktuvų modelius, tačiau mažesnis už dabartinius populiariausius keleivinius lėktuvus.
„Boeing“ viršgarsinių technologijų vyriausiasis mokslininkas Kevinas Bowcuttas sako, kad kompanija tikisi, jog naujoji viršgarsinė technologija leis keliauti žmonėms greičiau nei bet kada anksčiau. Anot jo, tai yra net šešių dešimtmečių darbas kuriant, konstruojant ir bandant viršgarsines transporto priemones.
„Boeing“ šioje sferoje varžosi su milijardieriaus verslininko Elono Musko „SpaceX“ programa, kuri taip pat siekia sukurti transporto priemones, leisiančias keliauti itin greitai.
Tiesa, „SpaceX“ programa siekia gabenti žmones suborbitinėmis raketomis, o „Boeing“ – pasitelkdami labiau tradicinius lėktuvus. Tačiau „SpaceX“ raketos leistų žmonėms pasiekti bet kurį pasaulio tašką per 30 minučių ar mažiau. Tiesa, kol kas ši technologija yra teoriniame etape, tačiau neseniai E. Muskas pareiškė, kad technologija bus pradėta kitais metais.
O štai „Boeing“ inžinieriai viršgarsinio transportavimo technologiją kuria jau dabar – tačiau šiuo metu dar negalėjo nurodyti, kada šia technologija galės pradėti naudotis paprasti žmonės. Tiesa, pagal realistinius scenarijus, tokia technologija galėtų būti pradėta naudoti masiškai po maždaug 20-30 metų.
