1957 metais Sovietų sąjungoje į dangų pakilo sunkusis transportinis sraigtasparnis Mil Mi-6. Tai buvo didžiulis orlaivis, galintis gabenti 12 tonų krovinį. Greitai imta kurti skraidančio krano versiją, tačiau Mi-6 šiame vaidmenyje turėjo trūkumų. Vienas pagrindinių iš jų – ribotas maksimalus krovinio svoris. Tai paskatino ilgakojo Mi-10 kūrimą.

Buvo priimtas sprendimas, kad naujasis sraigtasparnis naudos daug Mil-6 komponentų, įskaitant reaktyvinius Soloviev D-25V  variklius, išvystančius po 5500 arklio galių (4100 kW). Tačiau Mil Mi-10 neturėjo sparnų, kurie Mi-6 sraigtasparniui suteikė papildomos keliamosios galios skrydžio metu. Kita vertus, Mi-10 buvo specialiai kuriamas kaip skraidantis kranas, todėl turėjo kitų įdomių savybių.

Mi-10 turėjo labai ilgas kojas – važiuoklė buvo tokia aukšta, kad po sraigtasparniu galėjo stovėti autobusas, o pilotui į savo darbo vietą teko lipti kopėčiomis. Autobusai, beje, buvo dažnai naudojami Mi-10 demonstracijose. Nors sraigtasparnio viduje tilpo 28 žmonės ir 3 tonos krovinio, tarp ilgų savo kojų jis galėjo gabenti  8,5 × 3,6 m platformą. Kroviniai taip pat galėjo būti kabinami ir skraidantiems kranams įprastu būdu – ant ilgo kabelio.

Pirmieji prototipai buvo užbaigti dar 1959 metais, pirmasis skrydis įvyko 1960-aisiais. Vienas iš pirmųjų prototipų sudužo transmisijoje staiga nukritus tepalų slėgiui. Katastrofos metu žuvo beveik visi įgulos nariai – išgyveni tik navigatorius-radijo operatorius. Nepaisant šios nelaimės, programa buvo tęsiama. Išlikęs prototipas veikė puikiai ir galėjo pakelti rekordus daužančius svorius. Sraigtasparnis galutinai buvo užbaigtas 1961  metais, tačiau serijinė Mi-10 gamyba Maskvos sraigtasparnių gamykloje prasidėjo tik 1964 metais.

Pirmieji prototipai buvo užbaigti dar 1959 metais, pirmasis skrydis įvyko 1960-aisiais. Vienas iš pirmųjų prototipų sudužo transmisijoje staiga nukritus tepalų slėgiui. Katastrofos metu žuvo beveik visi įgulos nariai – išgyveni tik navigatorius-radijo operatorius. Nepaisant šios nelaimės, programa buvo tęsiama. Išlikęs prototipas veikė puikiai ir galėjo pakelti rekordus daužančius svorius. Sraigtasparnis galutinai buvo užbaigtas 1961  metais, tačiau serijinė Mi-10 gamyba Maskvos sraigtasparnių gamykloje prasidėjo tik 1964 metais.

Visgi kad ir kaip įdomiai ilgakojis Mi-10 atrodė, jis nebuvo labai geras sraigtasparnis. Skrisdamas be krovinio jis nebuvo labai stabilus. Sraigtasparniai geri tuo, kad jie gali kilti ir leistis vertikaliai ir Mi-10 galėjo tai daryti, bet pilotai greitai suprato, kad kur kas lengviau pakilti kai sraigtasparnis rieda. O riedėjo jis prastai – priekiniai ratai drebėjo, jei sraigtasparnis negabeno sunkaus krovinio. Iš pradžių buvo numatyta, kad Mi-10 galės gabenti branduolines galvutes ir kitus karinius krovinius, tačiau šios rolės vėliau buvo atsisakyta. Ilgakojai Mi-10 buvo konvertuoti atlikti kitas užduotis.

Senas filmas apie Mi-10

Buvo sukurta ir Mi-10K versija su žemesne važiuokle. Ši modifikacija buvo kuriama specialiai pakabintiems kroviniams gabenti. Mi-10 galėjo iškelti pakankamai sunkius pakabintus krovinius, bet pilotams vis tiek sunkiai sekėsi pamatyti, kur krovinys yra. Mi-10K turėjo žemesnę važiuoklę ir papildomą pilotų kabiną po fiuzeliažu.

Iš viso tik 55 Mi-10 sraigtasparniai buvo pagaminti, dauguma jų – aukštos važiuoklės modifikacijos. Tai nebuvo tobulas sraigtasparnis, tačiau jis atrodo tikrai įdomiai ir muziejuose išsiskiria savo ilgomis kojomis.

Na, o čia kelios techninės Mil Mi-10 savybės:

Ilgis – 32,86 m;
Sraigto skersmuo – 35 m;
Įgula/keleiviai – 5/28
Varikliai – 2 x Soloviev D-25V , po 4100 kW;
Maksimalus krovinio svoris: 3 tonos viduje; 15 tonų ant platformos tarp ratų; 8 tonos pakabinto ant lyno.
Maksimalus greitis – 335 km/h;
Maksimalus skrydžio aukštis – 3 km.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Nodum.lt

Komentarai (3)