Kol vienos Azijos bendrovės tarpusavyje rungiasi, kuri iš už stiklo parodys geriausią perlenkiamą technologiją, Japonijos įmonė „Sony“ nuėjo kitu keliu – nusprendė „išsiskirti iš minios“. Maždaug taip, kaip minioje lengviausiai pastebimi aukštesni nei 2 metrų žmonės, taip ir „Sony“ telefonai savo ilgiu išsiskirs iš kitų įrenginių.

Iki šiol bene didžiausias santykis tarp ekrano kraštinių buvo 18,5:9 – ir tie telefonai jau atrodė ilgi. Bet „Sony“ žengė dar vieną žingsnį – kadangi dalis šios korporacijos ir taip užsiima kino verslu, nuspręsta ir telefonus priartinti prie kino formato bei pasiūlyti naują flagmaną „Sony Xperia 1“, kurio kraštinių santykis yra toks pats, kaip kine: 21:9.

Kino ekranų formatas žmonėms žinomas ir pažįstamas jau seniai, tokio turinio yra gausybė – taip formuojamas ir kino filmų, ir dalies „Netflix“ turinio, ir kai kurie „Youtube“ vaizdo įrašai – muzikiniai klipai, filmų pristatymai (angl. trailer). Taigi, rasti kuo užpildyti ekraną tikrai nebus sudėtinga, o vaizdo ekrane nebjauros juodos juostos vaizdui iš viršaus ir apačios. „Sony“ flagmanas nėra skirtas to „prabangiojo“ turinio – kino filmų – peržiūrai.

„Sony“ atstovas Rikardas Skogbergas tvirtino, jog pastebėta, kad žmonės nori didesnių ekranų, bet nenori didesnių telefonų. O būtent tokio ištempto formato telefonas yra stebėtinai patogus rankoje, o laikant vertikaliai taip netgi patogiau naršyti internete, kur pagrindinis tyrinys ir taip dažniausiai išdėstytas ilgoje, siauroje vertikalioje juostoje.

Be to, toks ilgas ekranas puikiausiai tinkamas dviejų programėlių naudojimui vienu metu – na, pavyzdžiui, filmo žiūrėjimui ir interneto naršymui ar pokalbiams su draugais. Anot R.Skogbergo, iš pirmo žvilgsnio kai kas gali pamanyti, kad idėja yra kvaila, tačiau juk ne kitaip filmus žiūrime ir dabar: televizorius rodo filmą, o mes tuo tarpu sulindę į telefonus ką nors veikiame. Su „Sony Xperia 1“ bus galima daryti tą patį – net televizoriaus nereikės.

O kadangi ekranas yra kiek per ilgas, kad visus jo kampus būtų įmanoma pasiekti laikant jį vienoje rankoje, „Sony“ prigalvojo ir visokiausių programinių gudrybių bei išnaudojo „įgimtas“ „Android“ galimybes, kad telefonu iš tiesų būtų patogu naudotis viena ranka. Ir nebūtinai ranka. Tikimasi iki naujojo flagmano pateikimo į rinką pavasario gale išmokyti ir „Google Assistant“ skaitmeninį asistentą išmokti tokias balso komandas, kaip „OK, Google, launch Netflix and Messenger“, kad šis abi iškviestoms programėlėms paskirtų vietą tame pačiame ekrane.

Kartu „Sony“ pristatė ir du vidutinės klasės telefonus – „Xperia 10“ ir „Xperia 10+“ – su panašiu ekranu (tiesa, jei vidutinės klasės telefonų ekrano matrica yra LCD, tai flagmano – OLED technologijos). Juose bus montuojamos šiek tiek skirtingos dviejų lęšių fotokameros sistemos: esminė tokios konfigūracijos priežastis yra lauko gylio jutimas ir „bokeh“ efekto sukūrimas. Naudojantis tais aparatais galima bus patiems pasirinkti, kokio stiprumo bus „bokeh“ efektas, kaip stipriai bus sulietas vaizdas, į kurį nėra fokusuojamasi.

„Šie telefonai labai kokybiškai atkartoja galimybes, kurias suteikia kokybiški veidrodiniai ar sisteminiai fotoaparatai. Ypač – kaip vidutinio lygio įrenginiams“, – sakė R.Skogbergas.

Be to, vienas iš didesniojo „Xperia 10+“ fotoobjektyvų bus su didesniu židinio nuotoliu – suteiks dvigubo optinio priartinimo galimybę.

Pigesnieji telefonai (vienas jų Baltijos rinkoje kainuos apie 350, kitas – 430 eurų) yra su kiek storesne rėmo juostele virš ekrano nei flagmanas, atrodantis itin elegantiškai ir, skirtingai nei ankstesni „Sony“ telefonai, nelabai tenusileidžianti telefonams, kurių pagrindinis skiriamasis bruožas yra „berėmis ekranas“.

„Rėmelio juosta yra storesnė dėl to, kad juosta virš ekrano yra pati geidžiamiausia vieta visiems su telefonu dirbantiems inžinieriams. Būtent dėl tos telefono dalies tarpusavyje daugiausiai derasi inžinieriai. Nes tai yra vieta, kur norima sukišti garsiakalbį, asmenukių kamerą, įvairius jutiklius, taip pat – 3,5 mm lizdą ausinėms ir ypač – antenas“, – aiškino R.Skogbergas.

Todėl kuriant šiuos telefonus buvo prieita išvados, kad siaurinant rėmo juostelę nukentėtų kažkurių prie telefono kūrimo prisidedančių inžinierių interesai ir jų kuriamos funkcijos – galimai netgi visos funkcijos.

„Nenorėjome aukoti garso, kameros, o ypač antenų kokybės“, – teigė įmonės atstovas. O ekrano išpjovos, kaip kad daugelis kitų išmaniųjų telefonų „Sony“ nenorėjo dėl to, kad ekrane su išpjova vaizdo įrašai būtų atkuriami jau nebe taip, kaip tai numatė jų kūrėjai. „Užtikrinu, kad Jamesas Cameronas, kurdamas savo filmus, negalvoja, kad jie bus žiūrimi dalį vaizdo uždengiant su ekrano išpjova“, – pokštavo „Sony“ produktų ekspertas.

Kalbant apie filmų žiūrėjimą – naujieji „Sony Xperia 1“ telefonai tam bus pritaikyti ne tik telefonų formatu ar išpjovos neturėjimu. Telefonai iš „Bravia“ televizorių serijos paveldėjo programinius algoritmus, kurie užtikrina, kad vaizdo turinio spalvos yra tokios, kokias jas žiūrovui norėjo perteikti kūrėjai. Be to, itin tikslus šių ekranų spalvų kalibravimas bus svarbus ne tik filmuotojams ar fotografuotojams, bet ir, tarkime, „Netflix“ paslaugos naudotojams.

Tikrų tikriausia vyšnaitė ant visus metus kepto „Sony“ torto tapo trijų objektyvų „Xperia 1“ kameros sistema. Iš pirmo žvilgsnio šios kameros atrodo vienodos, o megapikselių skaičiuotojai jas netgi pavadintų prastomis – „vos“ po 12 MP. Tačiau, anot R.Skogbergo, praėjusiais metais tarp įvairių telefonų gamintojų vyko karas dėl fotografavimo prasto apšvietimo sąlygomis kokybės, o „Sony“ atsakymas į tai buvo jutikliai su didesnio ploto atskirais taškais, dėl ko mažėja tamsoje nufotografuotų nuotraukų triukšmas ir didėja kokybė. Pagrindinio šios kameros lęšio diafragma – f/1.6. Visų trijų lęšių židinio nuotoliai yra skirtingi: 16 mm (plataus lauko), 26 mm (normalaus kampo) ir 52 mm telefoto/portretavimo objektyvai. Be to, abu didesnio židinio nuotolio objektyvai yra su optinio vaizdo stabilizavimo funkcija. Subendrinus didesnius jutiklių taškus, šviesius objektyvus ir vaizdo stabilizabimą gaunamos aštresnės, kokybiškesnės nuotraukos prastame apšvietime ir kokybiškesnis, nedrebantis filmuotas vaizdas.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad programiniai nuotraukų triukšmo mažinimo algoritmai yra naudojami ne su JPEG formato nuotraukomis, o su į šį formatą dar nekonvertuotomis RAW formato nuotraukomis. Tai reiškia, kad naudojant entuziastams skirtą „Adobe Lightroom CC“ programėlę fotografuoti galima ir RAW formatu.

Iš „Sony Alpha“ fotoaparatų serijos buvo pasiskolinta automatinio fokusavimo į žmogaus akis technologija – „Sony“ stende vaikščiojo modelis, o telefonas automatiškai fokusuodavo vaizdą į plokštumą kurioje tuo momentu buvo jos akys. Be to, automatiškai parenkama ir nuotraukų ekspozicija. Tokia technologija skirta judesio fotografavimui pliūpsniais: per 10 sekundžių telefonas gali užfiksuoti 100 kadrų, ir visi jie bus sufokusuoti bei tinkamo šviesumo.

Bet didiesiems filmavimo telefonu entuziastams labiausiai turėtų patikti „Sony“ sprendimas į telefoną įtraukti kai kurias galimybes, kurios iki šiol buvo prieinamos tik kino profesionalams. Todėl „Xperia 1“ naudotojai turės galimybę filmuoti naudodami ne tik standartinę kameros programėlę, bet ir „Cinema Pro“ programėlę. Ši programėlė labiau patyrusiems operatoriams suteikia kur kas daugiau filmavimo lankstumo – galima rankiniu būdu pasirinkti užsklandos greiti, spalvų profilį.

„Xperia 1“ kaina kol kas nėra skelbiama, tiksli jo pateikimo prekybai data taip pat nėra žinoma – planuojama, kad šis telefonas prekybos vietose atsiras pavasario pabaigoje.

Komentarai ()