Nuo to ir prasidės karas tarp žmonių ir mašinų? Mokslinė fantastika artėja prie realybės – mokslininkai sukūrė tokį skystą metalą, kokį matėme filme „Terminatorius“ (Video) (7)
Mokslininkai iš Beihang’o universiteto, Kinijos, sukūrė skystą metalą, kuris gali keisti savo formą, būti tempiamas ir traukiamas įvairiomis kryptimis. Jo elgesys labai primena tai, ką matėme fantastiniame filme „Terminatorius“. Belieka tikėtis, kad metalo panaudojimo scenarijus bus kitoks, nei matėme tame pačiame filme.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau juokus į šalį. Detaliai su šio labai neįprasto ir įdomaus tyrimo rezultatais galite susipažinti moksliniame žurnale „Applied Materials & Interfaces“.
Egzistuoja gana daug metalų, kurie kambario temperatūroje yra skystos formos, pavyzdžiui: galis bei įvairūs lydiniai. Šie metalų lydiniai turi įdomių savybių ir pasižymi aukštais elektrinio laidumo parametrais bei galimybėmis manipuliuoti pačiais metalais.
Dėl tokių unikalių savybių jie yra labai tinkami naudoti minkštojoje robotikoje ir elektronikoje. O pridėjus į magnetą reaguojančių dalelių, šiuos metalus tampa lengva valdyti magnetų pagalba.
Tačiau dėl to, kad šie metalai pasižymi dideliu paviršiaus įtempimu, jie dažniausiai turi būti horizontalioje padėtyje ir visiškai panardinti į skystį, kad būtų sustabdytas skysto metalo virsmas į sausą pastą.
Kinijos Beihang’o universiteto mokslininkai norėjo sukurti skystą metalą, kuris galėtų įveikti šiuos apribojimus. Ir jiems tai pavyko padaryti, dirbant su metalu, panardintu į skystį.
Tad mokslininkai sukūrė super blizgų sidabro metalą, kuris gali būti sukamas ir traukiamas, panaudojant magnetus.
Ir kaip praneša „American Chemical Society“, mokslininkai pridėjo geležies dalelių į lašelio dydžio galio, indžio ir alavo lydinį, kuris panardinamas į hidrochlorido (druskos) rūgštį.
„Galio oksido sluoksnis susiformuoja ant pačių lašelių paviršiaus, kuris sumažina skysto metalo paviršiaus įtempimą“, o tai reiškia, kad metalas tampa tampresnis bei lengviau tempiamas į visas puses ir jis nesulūžta.
Mokslininkai su magnetais vienu metu šį metalą tempė į skirtingas puses ir jis nesulūžo, o tiesiog keitė savo formą.
Pasinaudojus šiuo metodu, mokslininkai galėjo ištempti skysto metalo lašelius iki 4 kartų toliau, palyginus su jo pradine būsena. Taip pat šis metalas įrodė savo elektrinio laidumo savybes. Tyrėjai juo paleido elektros srovę ir prie jo prijungta LED lemputė pradėjo šviesti.
Svarbus pasiekimas yra ir tas, kad naujoji medžiaga gali judėti ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai ir taip sujungti du elektrodus. Vieną, panardintą druskos rūgštyje, ir kitą – esantį ore.
Tai įrodo, kad nėra būtina visą metalą panardinti specialiame skystyje, kad jis išsaugotų visas unikalias ir naudingas savybes.
Šis tyrimas atveria visiškai naujas minkštosios robotikos ir lanksčiosios elektronikos pritaikomumo ir panaudojimo galimybes. Belieka manyti, kad šie pasiekimai bus panaudoti visų gerovei ir tai nėra žmonijos ir mašinų karo pradžia.