Betonas yra pigi, labai tvirta ir patvari medžiaga. Kadaise jis buvo plačiai naudojamas Romos imperijoje ir tie pastatai turistus džiugina iki šiol. Tačiau betonas turi vieną mirtiną priešą - ugnį. Tai yra šiek tiek keista, turint omenyje, kad betonas yra nedegus. Tačiau mokslininkai jau žino, kodėl gaisrai naikina betoną.

Jei betoniniame pastate įsiplieskia didelis gaisras, net jį užgesinus negalima sakyti, kad pavojus praėjo. Prireiks ekspertų vertinimo, ar pastatas yra saugus, ar betono konstrukcijoms nebuvo pakenkta. Tai yra didelė problema, turint omenyje, kad betonas šiaip jau yra nedegus, priešingai nei daug kitų statybose naudojamų medžiagų.

Šveicarų ir prancūzų mokslininkai nustatė, kad aukštos klasės betonas ima sproginėti pasiekęs vos 600 laipsnių temperatūrą. Mediena dega karščiau, kaip ir daugelis kitų namie esančių medžiagų. Ilgiau trunkantis karštas gaisras geli pakelti ir betoninių konstrukcijų temperatūrą ir šios ima sproginėti. Net užgesinus gaisrą sproginėjimas tęsiasi toliau, kol betonas atvėsta. Ugniagesiai tai žino ir visada stengiasi įvertinti situaciją prieš eidami į sudegusius betoninius statinius.

Mokslininkai pasigamino savo itin tvirto betono bloką. Jis buvo išlietas ant vibruojančios plokštės, kad mišinį paliktų visi oro burbulai. Statybose taip pat naudojami įvairūs vibracijas sukeliantys įrenginiai, kurie padeda išvengti burbulų naujai išlietuose komponentuose. Išdžiūvęs blokas buvo izoliuotas, kad jo nepaliktų drėgmė. Tuomet viena jo pusė buvo kaitinama iki 600 laipsnių pagal Celsijų.

Mokslininkai žinojo, kad nutiks - blokas ėmė sproginėti tarsi būtų pilnas petardų. Mažos nuolaužos dideliu greičiu skraidė po visą laboratoriją. Tačiau kodėl?

Mokslininkai taip pat žinojo ir kodėl taip nutiks - dėl vandens garų. Tačiau pats mechanizmas niekada nebuvo tiksliai užfiksuotas. Tyrėjai pasinaudojo neuronų tomografijos technologija, kad į patį procesą pažvelgtų iš arčiau.

Aukštos kokybės betonas turi mažai porų, tačiau jų vis tiek yra. Jose kaupiasi drėgmė. Kadangi tų porų yra mažai ir jos yra pakankamai gerai izoliuotos viena nuo kitos, nuo karščio jose kyla garų slėgis. Galiausiai jis pasiekia tokį lygį, kurio negali atlaikyti betonas ir jis ima sproginėti. Ši reakcija yra tarsi spyruoklių sistema, nes vienu metu kaista labai daug tarpusavyje nesujungtų porų. Sprogus vienai, gretimos poros sienelės pasidaro plonos ir silpnos, todėl sprogsta ir ji. Taip į šalis su didele jėga išmetami maži betono gabalai.

Mokslininkai mano, kad įvairūs priedai gali panaikinti šią blogą betono savybę. Jie galėtų neleisti formuotis uždaroms poroms. Tačiau dar prireiks laiko, kol ši problema bus patikimai išspręsta.

Komentarai (3)