Kokį atstumą galima nuvažiuoti su elektromobiliu – tai klausimas, neraminantis daugelį automobilių mėgėjų. Būtent dėl šios priežasties kai kas imasi nekasdieniškų eksperimentų.

Taip pat yra sakančių, kad visi elektromobiliai vienodi ir skiriasi tik jų akumuliatoriai. Į šiuos klausimus ir bando atsakyti LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“.

Vairuotojai vis dažniau pagalvoja apie tai, kad ateityje norėtų įsigyti hibridinį arba tik elektra varomą automobilį. Tačiau manoma, jog didesnį tokių automobilių paplitimą Lietuvoje stabdo vis dar per didelė tokių transporto priemonių kaina.

Žinome, kad tokie automobiliai yra tylesni, mažiau teršia gamtą. Tačiau kuo dar elektromobiliai skiriasi nuo įprastų vidaus degimo variklį turinčių automobilių?

„Niekuo nesiskiria. Jei važiuotume su vidaus degimo variklį turinčiu automobiliu, viduje viskas būtų lygiai taip pat. Vairas ir visas valdymas identiški. Galbūt pavarų dėžės valdymas truputį kitoks.

Tikriausiai tai yra susiję su taupumu. Kam gaminti kitą automobilį? Galima paimti tą patį kėbulą ir interjerą, tik įdėti kitas technologijas“, – trumpai elektromobilio ir paprasto automobilio skirtumus apžvelgia daugybę automobilių išbandantis keliautojas Vitoldas Milius.

Dar visai neseniai tikrai nesitikėjome, kad su elektromobiliu komfortiškai galima įveikti didelius atstumus. Susiformavęs stereotipas, kad elektromobilis yra nedidelius atstumus galinti įveikti miestui skirta transporto priemonė, kurios akumuliatorius reikia dažnai įkrauti.

V. Miliaus teigimu, su paprastu automobiliu gali nuvažiuoti 1000 kilometrų, o jei turi papildomą degalų bakelį, gal net 1500 kilometrų.

„O su elektromobiliu, pavyzdžiui, nors ir 300 kilometrų, jei gali nuvažiuoti, tas atstumas tave įpareigoja labai gerai apgalvoti savo maršrutą, nes neįsidėsi papildomo akumuliatoriaus kaip telefonui“, – pastebi jis.

Tačiau pats V. Milius pasiryžo įrodyti, kad su visiškai įkrautu elektromobilio akumuliatoriumi galima įveikti tikrai didelį atstumą. Eksperimento metu jam pavyko įveikti net 710 kilometrų. Tiesa, yra tam tikrų niuansų.

„700 kilometrų yra daug, ypač atsižvelgiant į tai, kad šį kartą teko važinėti tik mieste. Bet elektromobiliui miestas yra gera vieta važiuoti ir siekti rezultato. Tuo tarpu greitkelis tam visai netinka, nes kuo didesnis greitis, tuo daugiau elektromobilisnaudoja energijos.

Su tokiu pačiu automobiliu važiavau į Palangą stengdamasis palaikyti maksimalų leistiną greitį, kadangi buvo žiema, tai jis siekė 110km/val.

Jei būčiau važiavęs 80 km/val. greičiu, būčiau energijos sutaupęs, bet ilgai užtrukęs. O jei važiuočiau vasarą 130 km/val. greičiu, tikriausiai nenuvažiuočiau su viena įkrova“, – svarsto V. Milius.

Elektromobilio galingumas slypi jo baterijoje. Būtent ji nulemia, kokį atstumą pavyks įveikti. Truputį energijos galima gauti stabdymo metu, kai regeneracijos sukurta energija papildo akumuliatorių.

Kai kurie elektromobiliai turi galimybę suaktyvinti regeneraciją, tačiau tuo piktnaudžiauti nereikėtų, nes dažnas stabdymas ir įsibėgėjimas gali pareikalauti daugiau energijos, nei jos sukuriama stabdymo metu.

Svarbu nepamirši ir to, kad elektros energiją naudoja ne tik elektrinis variklis, tačiau ir kiti automobilyje esantys prietaisai.

„Viskas, kas elektromobilyje veikia naudojant elektrą, mažina nuvažiuojamų kilometrų skaičių gerokai labiau nei automobiliuose su vidaus degimo varikliu. Daug energijos atima šildymas ir vėsinimas.

Automobilio žibintai šiais laikais pakankamai ekonomiški, nes naudojama daug LED žibintų.

Eksperimento metu nenaudojau kondicionieriaus, nors ir buvo ganėtinai karšta. Važiavau pravėręs langą kaip senais gerais laikais“, – pasakoja V. Milius.

Elektromobilio galimybėms įveikti kuo didesnį atstumą įtakos turi ir padangų slėgis.

„Slėgis daro įtaką riedėjimui, todėl, automatiškai, ir taupumui. Tačiau reikia neperlenkti lazdos. Padangų gamintojas numato optimalų slėgį, kurį, žinoma, kažkiek galima viršyti, tačiau ne per daug, nes tuomet gali nukentėti kiti dalykai – komfortas, saugumas. Todėl pažaisti galima nebent norint pasiekti kokį nors rezultatą, bet ne kasdien“, – pabrėžia V. Milius.

Rekordiškai didelį atstumą įveikęs V. Milius juokauja, kad, norėdamas elektromobilį išnaudoti maksimaliai, turi būti per pusę vairuotojas, per pusę matematikas. Jis atkreipia dėmesį, jog labai daug gali pagelbėti specialios programėlės, skirtos būtent elektromobilių vairuotojams.

„Yra specialių programėlių, kurios padeda apskaičiuoti maršrutą. Pavyzdžiui, jei važiuotume iš Vilniaus į Frankfurtą, įvestume automobilio modelį ir programėlė suskaičiuotų visą kelią, kiek užtruktume ir kur būtų galima sustoti pasikrauti elektros.

Galima matyti, ar krovimo stotelėje yra eilė, kitas elektromobilis, kuris kraunasi energijos. Taip pat per programėles elektromobilių vairuotojai bendrauja tarpusavyje“, – teigia V. Milius.

Tačiau ar paties V. Miliaus garaže stovi elektromobilis? O jei ne, ar galėtų?

„Man, kaip automobilių bandytojui, rekordų siekėjui, elektromobiliai yra įdomūs. Ar norėčiau jį turėti kaip kasdienį? Turbūt taip, nes didžiąją laiko dalį praleidžiu mieste.

Bet ar tai galėtų būti vienintelis mano automobilis? Tikrai ne, nes turiu kelionių, kuriose elektromobilis šiuo metu nusileidžia paprastiems automobiliams arba su elektromobiliu įmanoma nuvažiuoti, bet reikia įsisprausti į rėmus, o aš noriu jaustis laisvai“, – svarsto V. Milius.

Nors šiuo metu elektromobiliai iš lėto populiarėja, tačiau gatvėse jų dar nedaug. Jų vairuotojai gali naudotis tam tikromis privilegijomis, pavyzdžiui, važiuoti kai kuriomis autobusų juostomis arba nemokėti už parkavimą mieste. Galbūt, jei atsirastų dar daugiau paskatinimo priemonių, gatvėse ir keliuose išvystume ir dar daugiau elektromobilių.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Komentarai ()