Užsegamų saugos diržų tiksėjimas, variklių ūžesys ir saugos instrukcijų pranešimai – jei reiktų kelionių lėktuvais pradžią apibudinti garsais, dažnas išskirtų šiuos. Ir nors pirmi du mums nesukelia klausimų, trečiasis kartais priverčia abejoti. „Išjunkite mobiliuosius įrenginius arba nustatykite skrydžio rėžimu“, – ragina pilotai ir ne vienas smalsauja, kodėl uždrausta naudotis telefonais ore. „Jie gali pakenkti lėktuvo įrangai, o skambinti skrendant be papildomos įrangos net ir neįmanoma“, – kompensacijų už sutrikdytus skrydžius siekiančiai bendrovei „Skycop“ sako Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto prodekanas doc. dr. Darius Rudinskas.

Lėktuve nepaskambintume net ir labai norėdami

Skrydis gali tapti tikru iššūkiu negalintiems gyventi be telefono. Nors dalis oro linijų šią dalią palengvina siūlydamos belaidį ryšį, dažniausiai panaršyti socialinius tinklus, paplepėti su draugais ar internete peržiūrėti naujausią mėgstamo serialo seriją galimybės nėra.

Net jei vos spėjote į ankstyvą rytinį skrydį, paskambinti ir nuraminti mamą lėktuve beveik neįmanoma. D. Rudinskas bendrovei „Skycop“ aiškina, kodėl.

„Moderniuose lėktuvuose naudojama pažangiausia technologinė įranga, kuri nėra jautri mobiliųjų įrenginių skleidžiamam triukšmui. Tačiau naujausių lėktuvų skaičius ore gana mažas. Oro linijos vidutiniškai eksploatuoja dešimties metų senumo orlaivius, o dar senesniuose randama ir analoginių technologijų. Mobiliųjų skleidžiami signalai gali sutrikdyti normalų įrangos veikimą – yra tikimybė, kad tai nutiks ir su naujesniais skaitmeniniais prietaisais. Telefonai atsinaujina dukart per metus, o lėktuvuose tiek daug sudėtingų komponentų, kad neįmanoma nustatyti, kaip jie bus paveikti“, – pasakoja aviacijos ekspertas.

Tačiau kas nutinka tada, kai keleiviai pamiršta išjungti telefonus ar tyčia nenusistato skrydžio rėžimo. R. Rudinsko teigimu, jei taip elgiasi keli skrendantieji, tai dar nėra didelė problema.  

„Kai skambinate, jūsų mobilusis bando prisijungti prie artimiausio ryšio bokšto. Judant, signalą vienas bokštas perima iš kito ir telefonas nuolat veikia. Tačiau antenos yra nukreiptos į žemę ir, kuo aukščiau kylame, tuo prastesnis tampa ryšys, kol, galų gale, dingsta. 10 kilometrų aukštyje jo apskritai nėra, todėl be papildomos įrangos skambinti neįmanoma. Tačiau mobilusis vis tiek bando pasiekti ryšio bokštą ir skleidžią stiprų signalą. Jis gali kenkti pilotų įrangai arba jų ausinėse fonuoti – sukelti tą garsą, kurį visi esame girdėję, kai senesnį telefoną buvome nukreipę į garso kolonėles. Vienas, du tokie aktyvus prietaisai lėktuve dar nieko tokio, bet įsivaizduokite, jei jų būtų šimtas“, – aiškina D. Rudinskas. 

Artimiausios ateities skrydžiai – be mobiliojo telefono

Galima išgirsti teorijų, kad draudimas naudoti mobiliuosius lėktuvuose tėra oro linijų išsigalvojimas, stengiantis išvengti poros šimtų keleivių kleketuojančios minios vienoje nedidelėje ir uždaroje erdvėje. Tad ar nepasijustumėte susierzinę, jei tektų ištverti tokį 10 valandų skrydį? Anot aviacijos eksperto, ši teorija nėra visiškai be pagrindo. 

„Iš vienos pusės, skrydis lėktuvu yra paremtas minios valdymu. Draudimai daro keleivius drausmingesniais. Nors kelionės lėktuvais yra vienos iš saugiausių, jos vis tiek gana ekstremalios. Įsivaizduokite, jei pilotai nori pranešti apie galimą turbulenciją ir prašo prisisegti saugos diržus, o visi keleiviai to negirdi, nes plepa telefonais. Draudimas jais naudotis lėktuve palengva įgulos darbą“, – teigia D. Rudinkas.

Antano Gustaičio aviacijos instituto prodekanas bendrovei „Skycop“ taip pat priduria: „Dalis oro linijų suteikia keleiviams belaidį ryšį. Tai daroma dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, belaidžio ryšio signalas yra 20 kartų silpnesnis nei mobiliųjų telefonų. Įrengti maršrutizatorių lėktuvuose taip pat paprasčiau, jam naudojamas palydovinis ryšis, o internetas pilotų įrangai žalos nedaro. Todėl labai abejoju, ar artimiausiu metu galėsime skambinti ore. Net jei lėktuvuose būtų tokia įranga, oro linijos sieks išvengti plepančio turgaus salone“.

Todėl „Skycop“ pataria – paskambinkite artimiesiems prieš skrydį arba palaukite, kol lėktuvas nusileis. Tačiau jei jūsų kelionė buvo sutrikdyta, kreipkitės kompensacijos. Užpildykite pretenziją „Skycop“ ir atidėtas, atšauktas ar perpildytas skrydis gali atsipirkti iki 600 EUR. Pakankama suma apmokėti krūvą galvos sopulį keliančių telefono sąskaitų, tiesa? 

Komentarai (1)