Lietuvoje - nauja įranga kelių būklei tirti: 1000 kilometrų tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė kelių – nekokybiški (5)
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir Susisiekimo ministerija žiniasklaidai pristatė mobilią kelių laboratoriją. Jos kaina siekia 800 tūkst. eurų, bet pristatyme dalyvavusių LAKDvadovo Vitalijaus Andrejevo ir susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, tokia investicija tikrai atsipirks.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuo metu, naujosios mobilios labaratorijos pagalba jau išanalizuoti pirmųjų 1000 kilometrų asfaltuotų rajoninių valstybinės reikšmės kelių tyrimų duomenys. Pagal juos nustatytas dangos būklės indeksas (DBI) rodo, kad 59 proc. šių kelių yra blogi, t. y. DBI viršija 4 balus.
Šio indekso reikšmė nustatoma pagal kelio dangos pažeidimų – plyšių, išdaužų, nelygumų, provėžų kiekį bei jų tiesioginę įtaką eismo saugai ir komfortui.
Mobiliosios laboratorijos pagalba iki šių metų pabaigos bus ištirta visų asfaltuotų rajoninės reikšmės kelių tinklo būklė ir priimti sprendimai dėl remontuotinų ruožų bei jų tvarkymo apimčių. Bendras tokių kelių ilgis – 8192 km.
Ši laboratorija buvo pristatyta ir žiniasklaidos atstovams. Pristatymo metu ministras R. Masiulis papasakojo plačiau, kodėl buvo nuspręsta įsigyti šią laboratoriją ir kuo ji pasitarnaus prižiūrint Lietuvos kelių tinklą.
„Naujasis LAKD vadovas pristatė galimybę, kad, norėdami pereiti prie naujo kokybinio lygio, privalome investuoti į naujas technologijas. Buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo švedai ir pristatė šią laboratoriją.
Be abejo, Susisiekimo ministerija tam pritarė, nes supratome, kad, turėdami ribotą finansinį biudžetą, turime daugiau investuoti į analizę, kad galėtume tiksliau nustatyti vietas, kurias reikia taisyti. Anksčiau, jei buvo nustatomi keli defektai kelyje, buvo remontuojamas visas kelias.
Su naujosios laboratorijos pagalba sieksime nustatyti konkrečias remontuojamas vietas. Taip bus gerokai efektyviau panaudojamos lėšos, kurias turime“, – aiškino R. Masiulis.
Tuo metu V. Andrejevas akcentavo, kad, deja, Lietuvoje įsivyravusi tendencija, kai keliams tiesti panaudojamas plonesnis asfalto sluoksnis, nei to reikalauja dabartinis intensyvumas. Todėl privaloma suprasti, kaip greitai degraduoja kelių dangos bei kaip greitai ir kokių prevencinių priemonių reikės imtis.
Būtent šiuo atžvilgiu laboratorija pasitarnaus nustatant kelių defektus ir ieškant priežasčių, kodėl jie atsirado.
„Medžiagų ši laboratorija nenustato, bet gali nustatyti bitumo išplaukimą, provėžų susidarymą, o iš pažeidimo tipo galima spręsti apie priežasčių atsiradimą“, – patikslino V. Andrejevas.
Taip pat jis pažymėjo, jog ši laboratorija pagelbės ne tik nustatant esamų kelių defektus, bet padės įvertinti ir baigtų projektų kokybę.
„Vienas dalykas, galima tikrintis esamą tinklą. Antras dalykas, kalbame apie naujus kelius ir matuosime nelygumus, skersinius nuolydžius ir tai padės vykdyti techninės priežiūros darbus, taip pat bus eliminuojamas žmogiškasis faktorius, kai į ataskaitą galima įrašyti kitokius duomenis, nei yra iš tikrųjų“, – naujosios laboratorijos pritaikymo galimybes pristatė V. Andrejevas.
Jis pridūrė, kad laboratorija padės atlikti ir prevencines priemones, pavyzdžiui, įvertinti kelio būklę garantiniu laikotarpiu.
„Naudosime ne tik darbų priėmimui, bet ir garantinei priežiūrai. Pavyzdžiui, po penkių ar dešimties metų laboratorija atvyksta tikrinti kelio ir, jei yra defektų, kurių garantinio laikotarpio metu negalėjo būti, rangovas gauna sąrašą ir juos privalo pašalinti“, – pridūrė V. Andrejevas.
Visgi pristatymo metu paklausus, ar ši laboratorija turi kokių nors veikimo apribojimų, V. Andrejevas pripažino, kad jų yra.
„Ši laboratorija negali dirbti, pavyzdžiui, esant lietui, nes, jei tarpelyje bus vandens, laboratorija to nefiksuos. Todėl, lyjant lietui ar sningant, dangos skenavimas neatliekamas“, – pripažino LAKD vadovas.
