Artėja kosminiai karai? Prancūzija kurs lazerinius ginklus kovai su palydovais ()
Prancūzija planuoja susikurti lazerinių ginklų kovai su potencialių priešininkų palydovais, pranešė šalies gynybos ministrė, išdėsčiusi ambicijas panaikinti atsilikimą nuo Paryžiaus varžovų, kuriančių naujas ginkluotės sistemas ir plėtojančius kosminės žvalgybos pajėgumus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jungtinės Valstijos, Rusija ir Kinija daug investuoja į technologijas, skirtas kosmosui, laikomam nauju kariniu frontu.
Gebėjimas aptikti priešo šnipinėjimo palydovus ir potencialiai juos sunaikinti arba sugadinti laikomas itin svarbiais pajėgumais.
„Jeigu mūsų palydovams būtų sukelta grėsmė, ketiname apakinti mūsų priešų palydovus“, – sakė gynybos ministrė Florence Parly.
„Pasiliekame teises ir priemones gebėjimui atsakyti. Tai gali apimti galingų lazerių, sumontuotų mūsų palydovuose arba patruliuojančiuose nanopalydovuose, naudojimą“, – aiškino ji.
Kaip manoma, šiuo metu aplink Žemę skrieja apie 2 000 veikiančių palydovų. Dauguma jų skirti užtikrinti civiliniams arba kariniams ryšiams, bet taip pat padeda prognozuoti orus arba šnipinėti.
„Sukursime galingų lazerių, – F.Parly sakė vienoje karinių oro pajėgų bazėje prie Liono miesto. – Tai sritis, kurioje Prancūzija atsiliko. Tačiau mes prisivysime.“
Tarp kitų potencialių pajėgumų galėtų būti kulkosvaidžiais apginkluoti palydovai, galintys sudaužyti prieš palydovų saulės baterijas ir taip juos neutralizuoti, naujienų agentūrai AFP sakė vienas vyriausybės šaltinis, pageidavęs likti anonimu.
Pasak ekspertų, JAV, Rusija, Kinioja ir Indija yra pajėgios naikinti priešo palydovus iš Žemės paleidžiamomis raketomis, taip pat galbūt nukreipiant į priešo aparatus savo palydovus.
Vienas NATO pareigūnas praeitą mėnesį sakė AFP, kad kol kas neturima jokių žinių apie kosmose dislokuotus ginklus, bet pripažino, kad didėja susirūpinimas dėl Kinijos ir Rusijos „agresyvesnio elgesio“.
„Mūsų sąjungininkai ir priešininkai militarizuoja kosmosą... privalome veikti“, – sakė F. Parly ir pridūrė, kad pirmieji pajėgumai įgyvendinant šią strategiją turėtų būti sukurti 2025 metais ir užbaigti 2030-aisiais.
Pernai rugsėjį F.Parly apkaltino Rusiją, jog ji neva pasiuntė savo palydovą „Luč-Olimp“ šnipinėti prancūzų palydovo „Athena-Fidus“, valdomo kartu su Italija ir užtikrinančia saugų ryšį Prancūzijos kariuomenei.
Ginklavimosi varžybose nedalyvaus?
Liepos 13-ąją Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad jo šalis planuoja rugsėjo 1-ąją įkurti savo kosmines pajėgas, integruotas su oro pajėgomis, sakė F. Parly.
Naujųjų pajėgų būstinė bus pietvakariniame Tulūzos mieste, pridūrė ministrė. Šis miestas yra vienas iš Europos aerokosminės pramonės centrų; jame įsikūrusi aviacijos ir gynybos sektoriaus milžinė „Airbus“.
E.Macrono pareiškimas, paskelbtas Bastilijos paėmimo dienos karinio parado išvakarėse, atkartoja JAV prezidento Donaldo Trumpo ankstesnę iniciatyvą.
Naujosios JAV pajėgos, kurioms įkurti Kongreso leidimas dar negautas, bus lygiavertės Sausumos pajėgoms (armijai), Karinėms jūrų pajėgos, Karinėms oro pajėgoms ir Jūrų pėstininkų korpusui; jos turės apie 20 tūkst. narių.
Prancūzijos kosmoso pramonei – tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms – per metus skiriama apie 2 mlrd. eurų, bet ši suma nublanksta prieš išleidžiamas jos varžovų.
JAV į kosmoso pramonę kasmet investuoja 50 mlrd. dolerių (45 mlrd. eurų), Kinija – 10 mlrd. eurų, o Rusija – 4 mlrd. eurų, rodo Prancūzijos vyriausybės pateikiami duomenys.
Prancūzijos karinei kosmoso programai 2019–2025 metais numatyta skirti 3,6 mlrd. eurų, bet F. Parly ketvirtadienį paskelbė, kad ši suma bus padidinta 700 mln. eurų.
„Noriu pasakyti aiškiai: aktyvi gynyba neturi nieko bendra su puolamąja strategija“, – pridūrė ministrė ir paneigė, kad Prancūzija jungiasi prie pasaulinių kosminio ginklavimosi varžybų.
ES pastangos
Europos Sąjungos pastangos kurti koordinuotą kosmoso strategiją ir bendrus pajėgumus taip pat bus itin svarbios, aiškino F. Parly, atkartodama E. Macrono žinią, kad ES narės privalo apjungti savo gynybos išteklius, kad galėtų veikti kaip vienas blokas.
„Prancūzija turi nepriklausomybę ir yra prie jos prisirišusi. Tačiau ji nenori būti izoliuota šioje naujoje konfliktų zonoje, - sakė gynybos ministrė. – Ypač tikiuosi, kad Vokietija taps kosmoso žvalgybos plakančia širdimi.“
Prancūzija yra viena iš penkių oficialių pasaulio branduolinių galybių. Šios šalies ginkluotosios pajėgos bus didžiausios Europos Sąjungoje, jeigu vėliau šiais metais Jungtinė Karalystė išstos iš bloko.
