Įspūdingas proveržis: „Volkswagen“ dyzeliniuose automobiliuose azoto oksidų taršą sumažino net 80%

Yra toks dalykas kaip kamščių paradoksas. Sakykim yra 2 juostų gatvė, jos pralaidumas mažas ir joje pastoviai stovi kamštis. Žmonės jau pradeda važiuoti visuomeniniu transportu (sakykim toje gatvėje yra A juosta), nes stovėti kamštyje jau per sudėtinga. Tada valdžia sugalvoja, kad reikia tą gatvę paplatinti iki 4 juostų. Ir obana! kamščio nebėra ... kažkiek laiko. Tada vėl visi žmonės persėda iš visuomeninio transporto i savo transportą, nes kamščio nebėra ir savo mašina važiuoti daug patogiau. Taip pat pradeda važiuoti savo masina tie kurie visada visuomeniniu transportu važiavo ir vės susidaro tas pats kamštis.

Jau kažkada rašiau panašų komentarą, bet dar pakartosiu. Dabartiniu metu jau ne baterijos talpos problema. Hyunday kona deklaruoja, kad nuvažiuoja 400 km, tai jie ji nuvažiuos 300 km, tai jau visiems bus per akis. Problema - pakrovimo infrastruktūra. Nereikia man mieste greitų pakrovimo stotelių kažkur prie parduotuvės, tai man nepatogu. Man reikia rozetės prie daugiabučio namo ar šiaip kur sustojimo vietoje. Atvažiuoju po darbo, pasistatau mašiną prie daugiabučio, įkišu į rozetę, paleidžiu kokį nors apsą kuris skaičiuoja kiek sunaudojau elektros ir mašina stovi kol ryte vėl važiuosiu. Ir viskas, to pilnai pakanka eiliniam žmogui.

Kai iš tiesų reikės tų pakrovimo stotelių, tai daugiabutyje pasidarysite rinkliavą, susimesite po kelis šimtus ar kokį tūkstantį eurų ir įsirengsite tas stoteles prie daugiabučių. Nėra čia kažkoks sudėtingas inžinerinis stebuklas,

cia paradoksas nebent tame, kad valdzia padare bereikalinga sprendima nu tikras paradoksas - nereikia - bet daro o kur reikia - nedaro ir taip istisai. kamstis ne prie ko Vilniuje tai pagrindines problemos - sukisa infrastruktura po vaziuojamu asfaltu, o paskui remontuoja uzdarydami. taip pat stovejimo vietu trukumas - leidzia sutankintai statyt be reikalavimo isirengt nemokama parkavima... taip pat - viadukai centre - jie neduoda pralaidumo. jie duoda kamsciu problemas. nes srautas priverstinis. nebegali vairuotojas rinktis optimaliausio marsruto - turi "vazinetis". taip pat tokius objektus kaip aerouostas, mega perkybos centrai, arenos, tarptautinio pervezimo gelzkeliu stotys, juros uostai, logistikos centrai - reikia iskelinet uz miesto apvaziavimo. mieste juos reikia nugriaut. nes tokie objektai sutraukia ne miestiecius ir papildomai uzkisa vidines gatves. normaliai isvystytas miestas nuima keliu apkrovas, o ne sukelia. kamsciai cia kaimu problema. viadukus statyt reikia apvaziavimo zieduose - va ten gali sukt ratus. cia kaip gigantiska ziedine sankryza. mieste reikia statyt mazus ziedus, nemokama parkavima kur tik imanoma ir atskirinet pesciuosius su dviraciais. kad nekirtinetu kelio. stovinti parkavime masina NETERSIA. o ivaryta i priverstini judejimo srauta - TERSIA dvigubai-trigubai...TERSIA PAPILDOMAI net kai ieskai vaziuodamas kur susimoket uz stovejima, ar ten prie slagbaumo kokio lauki i aikstele... tu kazka uzkisi... as darbe su tuo pastoviai susiduriu tie kur puse gyvenimo vazineja tarp dvieju punktu tuo paciu marsrutu ir tuo paciu laiku viso sito net nemato...

tu cia kvailai siulai. prie nauju namu visada suteikiama nusipirkt asmenines parkavimosi vietos galimybe. ten gali isirengt asmenine elektromobilio rozete ir krautis kiek nori. o jei tu nusipirkai kazkokia gyvenama lakta be garazo ar parkavimosi vietos ir naudojiesi automobiliu - nu tai cia pats kaltas. dabar ir kniskis su viesa infrastruktura savo gigakaime mieste buna kita infrastruktura - automobilis nereikalingas. o greito ikrovimo vietos butinos - nes jos viesos. kuo greiciau atsilaisvins - tuo geriau. visu parkavimo vietu neimanoma elektrifikuot momentaliai. o prie namu - isvis paskutines eiles poreikis. ten tures pacios bendrijos daryt sprendima. prie darbo tures pasirupint bendrove. ta letos ikrovos stotele beja nekainuoja milijonu. ji jei brendine apie 300-400€. o nei kitaiska nonamine - apie 80-150€ eiles. net su naujais elektromobiliais paprastai siulo kaip prieda. tipo neiperki? uzdet nesamoninga visuotini mokesti automobiliams ir atimt pinigus nieko neisprendziant - cia geresnis variantas?

Jei grįžti prie temos - niekam tai neįdomu, bent jau pas mus - ypač kai pradės bausti "taršos" mokesčiais - kadangi apmokestins niekam nepavojingą co2. Visas kitas atliekas gali nors ir pilti skysčio pavidalu laukan. Aš ne chemikas, bet turbūt galima sugalvoti kokį junginį, kad ir labai toksišką, į kurį išmetimo sistema turėtų sujungti co2 ir mesti lauk kartu su nox nors ir kibirais/km :))

Dėl CO2 vyksta klimato atšilimas.

Bet asmeninis transportas ganėtinai mažą dalį sudaro(reikšmingą, bet mažą). Buvau radęs, kad bendrai visas transportas atsakingas už iki 30% CO2 - čia įskaitant ir laivus, ir lėktuvus ir visas kitas transporto rūšis. Jokiu būdu nesakau, kad nereikia to kontroliuot, bet mano nuomone lokali NOx tarša, kai kalba eina apie asmeninį transportą, yra daug aktualesnė problema. Čia rašoma, kad transportas išskiria 15% nuo 72% - ~10%. https://www.c2es.org/content/international-emissions/ Čia - 29%: https://www.epa.gov/ghgemissions/source ... -emissions

Tai kuo čia dėtas co2 gamybos pernešimas "už miesto"? Net kinai ir tie dar nekrenta gatvėse nuo co2 pertekliaus, čia labai jau globalus dalykas ir aš su mūsų gyventojų tankiu visiškai nematau jokios motyvacijos bausti savo visą šalį dėl to, kad tarkim koks nors nedidelis kinų miestukas (pagal gyventojų kiekį kažkur nuo 30'tos pozicijos) galėtų teršti atitinkamai daugiau ir planetoje įsivyrautų balansas...

melas. atsilimas vyksta del sutrikdytos pasaulines co2 perdirbimo sistemos balanso. o ne del pacio co2. pvz brandziu misku iskirtimas Lietuvoje padare tam zalos gal apie 30-40 kartu daugiau, nei sugeba padaryt visas LT autotransportas kartu sudejus

Vairuoju hibridą. Bet nutariau išbandyti miesto transportą. Joopšikmat! Vos neuždusau ryte piko metu perpildytame autobuse. Batai numindyti! Kol būta tokia situacija, nė nemanau naudotis viešuoju transportu.