Ar kada žiūrėjote į skrydžių maršrutų žemėlapius ir pastebėjote, kad, pavyzdžiui, iš Japonijos į vakarinę JAV pakrantę lėktuvai skrenda ne tiesia linija, o lanku – pasiekia kone Aliaską? Kodėl maršrutai vyksta būtent taip?

Dažnai skraidantys keleiviai žino, kad lėktuvų skrydžių kelius stengiamasi sudaryti taip, kad nereikėtų skristi virš Ramiojo vandenyno. Gali atrodyti, kad taip daroma dėl saugumo priežasčių, bet tai tik iš dalies tiesa. Galima suprasti, kodėl vyrauja tokia nuomonė – juk Ramusis yra didžiausias ir giliausias pasaulio vandenynas.

Kai planuojamas kelias, lakūnai verčiau renkasi tokį, kuriame pakeliui yra daugiau oro uostų – taip tiesiog būtų saugiau, jeigu staiga prireiktų skubiai leistis. Visgi tai ne pagrindinė priežastis, kodėl vengiama skristi virš Ramiojo vandenyno.

Iš tiesų renkamasi skristi ne tiesiai virš šio vandens telkinio tam, kad būtų sutaupoma tiek degalų, tiek laiko. Visgi aviacija yra verslas, ir jo pelnas priklauso nuo to, kaip greitai ir su kiek sąnaudų lėktuvai gali skraidinti žmones.

Stebina, kad skrendant lanku, o ne tiesia linija, galima sutaupyti tiek degalų, tiek laiko? „Bright Side“ sukurtame filmuke aiškinama, kad tiesi linija žemėlapyje nuo, tarkim, Los Andželo iki Japonijos iš tiesų tėra tik iliuzija.

Mes įpratę prie dviejų matmenų žemėlapio, ir, pripažinkime, pakankamai retai pasižiūrime į gaublį. Kadangi Žemė yra sferos formos, ta „tiesi“ linija nuo Los Andželo iki Tokijo realybėje yra ne tokia ir tiesi.

Filmuke parodomas paprastas eksperimentas – ant adatėlių tarp abiejų minėtų miestų nutempiamas siūlas, kuris parodytų patį trumpiausią kelią. Ir paaiškėja, kad Žemės forma jį išlenkia – siūlas nesutampa su ant gaublio nupieštomis lygiagretėmis.

Be to, Žemės forma nėra ideali sfera – planeta yra šiek tiek suplota, tad trumpesnis kelias yra skristi šiek tiek arčiau polių, o ne ekvatoriaus. Žinoma, virš Ramiojo vandenyno vis tiek vykdomi skrydžiai, bet dauguma oro linijų visgi renkasi daryti lanką.

Komentarai (6)