Kodėl skrisdamas bombonešis B-52 atrodo toks raukšlėtas? ()
„Boeing B-52 Stratofortress“ yra absoliuti karinės aviacijos legenda. Šis bombonešis buvo sukurtas dar Šaltojo karo pradžioje ir buvo gaminamas iki 1962-ųjų. Nepaisant to, šis bombonešis naudojamas iki šiol ir į pensiją išsiruoš nebent šio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Tai gal jo raukšlės – nuo amžiaus?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
B-52 yra sunkusis strateginis bombonešis. Iš viso tokių pagaminta 744, tačiau iki šiol tarnauja mažiau. Kodėl šis lėktuvas nebuvo išleistas užtarnauto poilsio? Na, visų pirma, dėl to, kad yra labai geras – jis yra labai patikimas, pakankamai greitas, gali nešti pakankamą kiekį bombų. Tačiau rimtesnė priežastis yra kaina – norint sukurti geresnį bombonešį, tektų išleisti žymiai daugiau pinigų nei tiesiog atnaujinant egzistuojančius. Taigi, ištikimasis B-52 bus atnaujintas ir tarnaus toliau. Kai kurie bombonešiai tikriausiai taip sulauks ir šimto metų.
Aišku, B-52 trūksta kai kurių modernių sistemų. Jį netgi užkurti nėra taip lengva – reikia specialios antžeminės įrangos arba sprogstamųjų užtaisų. Todėl šie bombonešiai bus atnaujinti – gaus naujus variklius, avionikos ir operacijų valdymo sistemas.
Jei pažvelgsite į B-52 nuotraukas, greitai pastebėsite, kad šis bombonešis yra raukšlėtas. Tikrąja to žodžio prasme – tik pažvelkite į jo fiuzeliažą.
Šios raukšlės aiškiau matomos bombonešiui skrendant, tačiau jos visiškai neišnyksta ir kai B-52 stovi. Štai pažvelkite į šį muziejuje stovinį B-52B.
Kodėl šis bombonešis raukšlėjasi? Nes jo oda yra labai plona. Lėktuvą galima įsivaizduoti tarsi karkasinį namą, kurio išorinės ir vidinės dangos nėra konstrukcinės. Taip, jos atlieka savo vaidmenį – neleidžia rėmui lengvai pakrypti viena ar kita kryptimi. Tačiau jei jas pašalintume, karkasas liktų stovėti.
Ta išorinė B-52 oda – tai plonas aliuminio sluoksnis. Jis toks plonas todėl, kad be reikalo nedidintų orlaivio svorio. Dideli aliuminio lakštai yra tvirtai prikniedyti prie B-52 rėmo, tačiau yra tokie ploni, kad skrendant oro srautas juos tiesiog suraukšlėja. Tos raukšlės, beje, atrodo didesnės nei iš tikrųjų yra – jas išryškina apšvietimas.
Oro srautas, žinoma, nėra vienintelė priežastis, kodėl raukšlėjasi B-52 fiuzeliažas – juk raukšlės matomos ir lėktuvui stovint. Daugiausia raukšlių – fiuzeliažo priekyje. Ši dalis yra priešais sparnus, po kuriais įrengta priekinė lėktuvo važiuoklė. Taigi, B-52 lieka visiškai neparemta ir po truputį linksta žemyn. Fiuzeliažo oda tam priešinasi ir šiek tiek raukšlėjasi.
Beje, pakilęs į optimalų skrydžio aukštį (iki 15 km) B-52 nebeatrodo toks susiraukšlėjęs dėl slėgių skirtumo orlaivio viduje ir išorėje. Santykinai laisvesnė išorinė B-52 danga išsitiesia kai lėktuvo fiuzeliažas tampa tarsi dideliu slėginiu indu.
Visos čia išvardintos B-52 raukšlių priežastys nėra unikalios, todėl ir pats fiuzeliažo raukšlėjimasis nėra unikalus. „Boeing 757“ taip pat raukšlėjasi, kaip ir ne vienas kitas keleivinis orlaivis. Tačiau „Boeing B-52“ yra praeitos kartos karinis lėktuvas, pagamintas tada, kai kompozitinės medžiagos dar nebuvo naudojamos taip plačiai, todėl jo fiuzeliažą dengianti aliuminio oda nėra tokia standi, kokia gali pasigirti šiuolaikiniai lėktuvai.
Kartu reikėtų nepamiršti, kad tai – karinis orlaivis. Bombonešiui nereikia ypatingai tylios kabinos ar kiek įmanoma mažesnių degalų sąnaudų. B-52 buvo sukurtas savoms užduotims atlikti, kurioms raukšlės niekada netrukdė.
