Profesionalus karys papasakojo, kokie veiksmai būtų svarbiausi jei Rusija užpultų Lietuvą - mūšio lauke pastebėjus šias priemones, jas sunaikinti reikia pirmiausia (Video) (24)
Rusijos kariuomenė 2020 metais planuoja išvystyti naujus inžinerinius pajėgumus. Iš viso tikimasi gauti daugiau nei 500 vnt. inžinerinių sistemų, pasakoja Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak jo, sistemas sudarytų remonto ir evakavimo mašinos, pontoniniai tiltai PP-2005M, tankų priekyje tvirtinamos minų laukų įveikimo priemonės TMT-K bei kateriai BMK-MO .
„Tačiau tai ne pirmas kartas, kai Rusija atnaujina šią įrangą. Dar praeitais metais rusų kariuomenė gavo nauja inžinerinę techniką, tarp kurios yra giluminis radaras MG-1, skirtas minų laukų aptikimui, kateriai BMK-MT ir BMK-MO, skirti pontoninių tiltų statybai – bei kita įranga, – pasakoja D. Antanaitis. – O ateityje planuojama dar gauti ir išminavimo nepilotuojamas mašinas IMRTK-RT bei IMRTK-ShR“.
Jo teigimu, inžinerinė technika būtina vystant ne tik gynybinius, bet ir puolamuosius veiksmus. „Kad karinės pajėgos greitai įveiktų vandens telkinius, reikalingi pontoniniai tiltai bei kateriai, kurie tuos pontoninius tiltus pastatytų bei aptarnautų. Kad įveiktų besiginančių valstybių minų laukus, būtinos išminavimo priemonės – o vystant tolimesnį greitą puolimą, reikalingi giluminiai radarai nustatyti minų laukus“, – pasakoja karys.
D. Antanaitis pateikia pavyzdį, kad mūsų valstybės teritorija dažnai nurodoma kaip maža, kurią Rusijos kariuomenė galėtų lengvai užimti. „Tačiau tiesa ta, kad yra vos kelios kryptis, kur rusai galėtų vystyti puolimą. Tam priežastis paprasta: turime kelias didesnio pralaidumo magistrales, taip pat laukuose yra dideli kiekiai melioracinių griovių, kuriuos technika be papildomo paruošimo įveikti negali. Mūsų teritorija išvagota upėmis bei upeliais, kurių krantai neleidžia plaukiančiai kovos technikai „iš eigos“ įveikti šias kliūtis. Taigi, įveikti šias natūralias ir dirbtines kliūtis būtini inžineriniai pajėgumai“, – aiškina D. Antanaitis.
Tačiau, pasak jo, inžinerinė technika reikalinga ir besiginantiems. Ginkluotės entuziasto teigimu, greitas padalinių perdislokavimas visoje teritorijoje leistų labai efektyviai vykdyti mobilią gynybą stabdant priešą. Sunkios technikos permetimas ten, kur priešas nesitiki, užtikrintų tinkamą priešo blokavimą bei tolimesnę jo kontrataką. Neturint tokių pajėgumų, anksčiau ar vėliau, padaliniai būtų įvaryti į kampą, iš kurio negalės pajudėti.
„Taigi, Rusija toliau vysto puolamuosius pajėgumus: balistinės ir sparnuotosios raketos, nauji tankų ir motošaulių daliniai, naujos inžinerinės priemonės, skirtos įveikti besiginančių inžinerines kliūtis. Todėl mūšio lauke pastebėjus šias priemones, jas vertėtų naikinti kaip vienus iš prioritetinių taikinių – panašiai kaip valdymo ir vadovavimo, ryšių bei kitas priemones, be kurių turėjimo puolančiosios pajėgos negalėtų toliau vystyti puolimo – arba iš esmės prarastų savo efektyvumą bei taip sudarytų besiginantiems tinkamas sąlygas puolančiuosius kontratakuoti“, – apibendrina Lietuvos kariuomenės atsargos majoras.
