Ir dar vieni pasiduoda: „Daimler“ uždaro vandenilio programą – „mums tai per brangu“. „Volkswagen“ pareiškė atvirai: „viskas rodo, kad baterijos yra geriau ir niekas, kad geriau vandenilis“

O jei bus sudetingas grafikas, kuriame skaiciuos skerspjuvio plotus, pasipriesinimo koeficientus ir padarys tas pacias isvadas bus geriau?

Nežinau kokios dabar yra problemos su H2 saugojimų ir gabenimų, bet jei nebūtu/nėra jokių problemų, tada H2 naudojimas butu ekologiškas iš įvairių perspektyvų. Dabar saulės elementai užima didelius žemės plotus, tad tenka kirsti miškus arba mažinti ūkinės žemės plotus, kad juos pastatyti. Bet jei naudotume saulės elementų sugeneruota energija vandens konvertavimui į H2 tada saulės elementus butu galima statyti kad ir vandenyno viduryje. Vandenynų plotai dideli ir nereikia konkuruoti su kitais naudojimo būdais (miškais, žemės ūkių, gyvenamomis teritorijomis ir t.t.). Galima juos statyti ten kur yra daug saulės, nes vandenynai nepriklauso jokioms valstybėms. Saulės elementai iš vandenyno vandens gamina H2 ir kaupia rezervuaruose. Kai rezervuarai baigia užsipildyti, atplaukia tanklaivis ir visa vandenilį perpumpuoja sau. Švaru, ekologiška ir niekam netrukdo.

Japonai su Toyota Mirai įrodė kad tai įmanoma, bet baterijų paklausa pradėjo rastis anksčiau ir didžiųjų gamintojų pinigai jau suinvestuoti į baterijas. Vis tiek manau, kad sekantis etapas bus H2. Dar geras pavyzdys dykumos, kur daug saulės ir nevykdoma jokia veikla, puiki vieta generuoti energiją.

Įdomu tai, kad priešingai nei VW koncernas nupasakojo apie miglotą ateitį, vokiečiai turi plačiausią H2 kolonėlių tinklą visoje Europoje. Net latviai stato H2 kolonėlę, yra kur pasitempti (arba emigruoti ha ha).

Su H2 problemos yra fizikoje - vandenilio molekulės prasprūsta kiaurai talpą, perpylimas keičia dujų tankį ir reikia daug šilumos iš aplinkos, kad viskas nesulėdėtų ir nenulėktų. Negana to, vandenilio gamyba yra energetiškai labai neefektyvi, o visa įranga kainuoja labai brangiai. Ir tiesą pasakius, pilna infrastruktūra vandenilinio automobilio yra taršesnė nei elektrinio. Toliau, saulės elementai ant derlingų žemių šiaip retai naudojami. Kita pusė yra, kad pvz. Indijoje, kur taip daro, tai saulės elementai būna stiklas-stiklas ir saulės po jais auginti maistines kultūras užtenka. T.y., leidžia auginti maistines kultūras, kurioms kaip tik reikia mažiau saulės. Ant jūros/vandenynų saulės elementai turi daug iššūkių, tokių sistemų kaina bent dvigubėja plius atsiranda korozijos problemos, audros nunešti arba paskandinti viską gali. Tanklaiviai ir vandenilis... Na vėlgi reikia suprasti, kad ilgai sandėliuoti vandenilio negali, perpylimo įranga kosmiškai brangi. Elementariai viena stotelė, kuri per dieną galėtų užpildyti 20 automobilių vandeniliu, kur vandenilis atvežamas iš didelės gamyklos, kainuoja 2 mln. eurų. Atpigti galimybių nėra. Tai vieno bako užpildymas, tik padengti kolonėlės įrengimą, vienai mašinai kainuoja nuo 20€. Infrastruktūrai sukurti - reikalingos žaliavos, kas ir yra tarša.

Didžiausias baterijų taršos šaltinis sunkieji metalai, H2 proceso metu to išvengiama. Tenka pripažinti kad technologija dar brangi ir tik per ateinančius 10 metų prognozuojamas kainų susilyginimas su iškastiniu kuru. Galima suprasti vokiečius, kodėl jie stato H2 ir CNG degalines - yra vartotojų kuriems ekologija svarbiau už kainą ,kas mūsų krašte būtų neįprasta.

H2 technologijoje irgi reikia visokių egzotinių medžiagų, priklausomai nuo technologijos. Susilyginti po 10 metų žadėjo jau prieš 15 metų kai buvau mokykloje. Tada dar pilnai nesupratau kaip veikia ekonomika, kokie pilni kaštai, technologijų ciklų, kainos mažėjimo grindų ir pan.. Vandeniliui pasiekus teorinius mažiausius kaštus, tai vis tiek bus brangiau nei VDV su akcizais Europoje ir jokių šansų pasivyti net dabartines akumuliatorių technologijas. Vandenilis perspektyvą bent jau kol kas turi pramonėje, aviacijoje ir pan., ten kur reikia didelės talpos ir nėra galimybės pasikrauti dažniau.

Per daug kintamuju, nors ir ne visi jie svarbus. Mano utopineje idejoje automobiliai pakeiciami velomobiliais, issiprendzia problemos su sankryzomis, padideja pralaidumas ir daugiau transporto priemoniu imanoma priparkuoti i ta pati plota.

Juolab elektrinis velomobilis ~100 kartų energetiškai efektyvesnis už dabartinius auto. Automobiliai laisvai sunaudoja ~20kw galios, kai velomobiliui gana ir 200w.

1. kuro celės reikalauja daug retųjų metalų, pvz platina naudojama kaip katalizatorius 2.efektyvumas labai mažas. 3. vandenilis labai skvarbus, pastovūs nutekėjimai net laboratorijose, talpos labai sunkios, vos kelių litrų bakelį čiut nuo žemės atkelt eina. 70 barų.. įsivaizduok kokio storio talpos turi būti. 4. gražinti h2 į elektrą vėl efektyvumas krenta, nes daug šilumos išsiskiria. 5. dabar pats pigiausias būdas išgauti h2 yra iš gamtinių ar naftos dujų tai jau gali įsivaizduot kaip tai švaru.

Tai šita niša jau užimta - paspirtukais. Na, nebent velomobilis būtų kažkoks bent perpus toks geras ir patogus kaip auto žiemą, naktį, lyjant etc. O užmiesčiui vistiek reikia auto tad technikos kiemuose būtų tik daugiau.

Na pats 70bar slėgis nėra baisus. Dažniausiai naudojami nardymo balionai 200 bar, būna ir 330 bar. Tiesa 10-12.5l dažniausiai pasitaikantys. Bet taip, vandenilis daug skvarbenis nei oras, o tai sukelia papildomų problemų. Bet fanatikams nieko neįrodysi, ir jie tiki, kad technologijos neturi tobulėjimo ribų.

Paspirtuku saugiai nepavaziuosi 50km/h ar didesniu greiciu, negalesi vaiko nuvezti i darzeli/mokykla ar pirkiniu parsivezti. Aisku yra galinciu kazka panasaus, fat scooter, bet norisi didesnio greicio ir saugumo. Del greicio netinkamas saligatviais vazineti, reikia vaziuoti gatve, del saugumo netinkama tiek pati konstrukcija tiek ir automobiliu. Ta uzmiescio technika turetu ir stoveti uzmiescio aikstelese, o ne po langu. Suprantu, kad mums tai atrodo utopija, bet manau kad ateityje kazkas panasaus tures nutikti, nes dabartines tendencijos negali testis. Vairuojanciu daugeja, automobiliai dideja, o vaziuoja visi i ta pati taska - miesta.

Sakyčiau distopjja čia, o ne utopija. Evoliucija turi eiti tik patogumo ir greičio kryptimi - t.y. ateitis yra Jetson'ų skraidantys auto, o ne Flinstounų minami kojomis. Net ir jų "velomobiliai" buvo keturviečiai - užėmė ne ką mažiau vietos nei universalus daiktas - automobilis :) p.s. ir taip, vaikystėj skaičiau tą gražią Dovydėno knygą https://i.imgur.com/rZuULPZ.jpg - netgi patiko fantazuoti kad gal tikrai fainai būtų, na bet pirmą kartą prisėdęs prie auto (tada dar žigulio) vairo su pratau, kad va čia tai Daiktas iš didžiosios raidės ir fantazijos baigėsi :)

kad per sudetinga ivertint - tai ka tu cia siulai tada? juk vadinas nera realios naudos. ir tavo ta iliustracija automatiskai pasidaro reklamine-propagandine kazkur maciau video - vysto lygtai skandinavai panasia ideja su minamu transportu. jie miesto uzkistuma siulo sprest naudojant tokius tipo minamus "velomobilius" tiesiog kabint ant paprasto begio mieste ar sankryzose. tu sakykim mini mini, privaziuoji sankryza - uzvaziuoji ant begio ir pervaziuoji sankryza (ar kita kliuti - pvz kokia upe ar tarpekli) tokiu kaip standartizuotu begiu-trosu. ten su tokiu gana paprastu standartizuotu kabliu buvo. ir mynimo poveikis persiduoda i ji. velomobilio svori nelabai padidintu, o va pristatyt tokiu spec begiu mieste butu pigu. nereiktu ten milijonu, kaip pvz statant pozemine pereja ar viaduka pestiesiems. tiesiog pora-trejeta stulpu ir metalinis lankas per kelia. ir tada nereikia laukt jei kitas transportas trukdo. ir ten visokiu variantu buvo prifantazuota - tipo pvz gyveni kokiam 5 aukste ir is balkono gali "numint" tiesiai i kokia krautuve ir pan... ar net keli iskart mina susijunge i traukinuka ten net pastate kazkoki parkeli - prototipa sistemos, kur tokios minamos gondolos-velomobiliai vazineja begiais ufonautiskas vaizdelis

velomobilis visgi prisidetu prie patogumo keliaujant, o ne aukotu ji. Greitesnis uz paspirtuka, naudotu esama infrastruktura, netarsus, zenkliai pigesnis uz automobili.

Mynkit jus savo velosipedus, o as patogiai ir siltai su dyzeliu gazuosiu..

Neilgai jau gazuosi