Ateities tankai bus visai kitokie - jie atspindės visai naują karybos filosofiją (3)
Pasaulyje labai mažai valstybių, kurios gamina tankus – ir dar mažiau valstybių, kurios juos konstruoja, teigia Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis. Pasak jo, tankų gamyba nėra paprasta užduotis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Be to, kad tam reikalinga puikiai išvystyta metalurgija (kuriai reikia pigios energijos), turi būti patirtis dirbant su tankais bei šarvuotu plienu, puikiai išvystytos kitos su ginkluotės gamyba susijusios industrijos, reikia ir mokslinio potencialo bei finansinių galimybių“, – pasakoja karys.
Pasak jo, technologijos brangsta, tad brangsta ir ginklai. „Su kirviu prieš tanką nekovosi, kaip ir su atsilikusiomis technologijomis prieš pažangų ir/arba gerokai skaitlingesnį priešą nelaimėsi. Tačiau technologijų esmė ne tik kaina, bet išvis jų turėjimas. Kadangi technologijos tampa tiek sudėtingos, kad net viena įmonė negali jos sukurti – o kartais ir vienos valstybės tam nepakanka“, – teigia atsargos majoras.
Jis pasakoja, kad nuo 2035 metų Vokietija ir Prancūzija nori nurašyti savo tankus „Leopard 2“ bei „Leclerk“ ir pakeisti juos į naujausios kartos, pažangesnę ginkluotę MGCS (angl. Main Ground Combat System). Anot D. Antanaičio, kaip galima suprasti, ši sistema gal ir turės panašumų į tankus, bet bus atstovaus visai kitokią filosofiją nei per Pirmą pasaulinį karą išrasti karo monstrai.
„Ateities kovos sistemos architektūros tyrimams „Bundeswehras“ pasirinko dviejų valstybių gamintojus: „Krauss-Maffei Wegmann“, „Rheinmetall“ ir „Nexter“. Šio 15 mln. eurų vertės tyrimo tikslas yra suderinti galutinį MGCS koncepciją su kitomis mūšio lauke naudojamomis sistemomis: kosmoso, oro pajėgų, artilerijos, oro gynybos, žvalgybos logisitkos ir t.t.“, – pasakoja karininkas.
Jis nurodo, kad prancūzai ir vokiečiai studijoje vertins 3 pagrindinius MGCS aspektus:
- technologinių galimybių išvystymo realumas per aiškų laikotarpį;
- ateities kovos platformos atitikimas abiejų valstybių ateities mūšių koncepcijoms;
- MGCS suderinamumas su abiejų valstybių naudojamomis valdymo ir vadovavimų sistemomis (prancūzų „Scorpion“ ir vokiečių D-LBO).
Anot D.Antanaičio, šį tyrimą tikimasi užbaigti per 18 mėnesių.
„Po studijos užbaigimo prasidės kiti darbai ir technologinę demonstracinę versiją (pradinė koncepcija, kurios bazėje testuojami įvairūs mazgai, sistemos ir ginkluotė) užsakovams planuojama parodyti užsakovams jau 2024 metais. Technologijų demonstracinei versijai planuojama išleisti 370,5 mln eurų, o pirmieji MGCS prototipai turėtų būti pagaminti po 2028 metų ir jie bus kelerius metus testuojami, siekiant suderinti visų sistemų integraciją“, – pasakoja ginkluotės entuziastas.
Pasak jo, po 7 metų intensyvių bandymų ir sertifikavimų, 2035 metais planuojama pradėti tiekti šias sistemas Prancūzijos ir Vokietijos kariuomenėms, o nuo 2040 daliniai turėtų būti parengti ateities mūšiams naudojant naujas kovos sistemas.
„Taigi, kaip galime matyti, ginkluotės kūrimas nėra vieno daikto ar ginklo vieneto kūrimas. Ginkluotė yra sistema, kuri turi gebėti jutikliais sąveikauti su aplinkinėmis sistemomis, o dirbtinis intelektas turės gebėti priimti sprendimus ar su žmogaus pagalba, ar be jo. Didelė tikimybė, kad naujoji prancūzų bei vokiečių kovos sistema bus kažkas visiškai nauja, nauja mūšio filosofija, tai ko dar nėra pasaulyje – bet kam pasaulis jau seniai yra pribrendęs“, – apibendrina D.Antanaitis.
