Vartotojams tai patiks: Europos Sąjunga ruošiasi panaikinti dar vieną „Apple“ monopolį

O jeigu taip dėliotum mintis: Už 2€ gaunu dešrą. 30% už tą dešrą pasiima Apple (t.y. 0,6€) Reiškia valgau dešrą, kurios vertė 1,4€ (nekreipkim dėmesio kol kas į jokiu mokesčius ir kt. dalykus). Jeigu Apple imtų ne 30, o 15%, tai: a) aš gaučiau truputi daugiau dešros į už tą pačią kainą. b) gal gaučiau ir tiek pat dešros, bet daugiau gautų dešros kūrėjas, kuris galėtų investuoti į patobulintą dešrą arba sukurtų daugiau gerovės (nei kad tie 15% nusėstų vienose monopolio rankose). Tas pasakymas "tiesiog veikia ir man vienodai" realiai turi savo kainą. Kuri yra gan nemaža.

As nelabai noriu veltis i sita 'side' diskusija apie tai, kas uz ka sumoka, bet truputi isivelsiu. Jeigu tu galvoji, kad ta 30% mokesti ant saves pasiima arba bankas, arba pardavejas - tai zinok ne. Ta mokesti jie tiesiog permeta ant taves. O tamstos argumentas apie 'labai stabilu veikima' - cia tik tavo ispudis. Negali sistema, kuri includina papildoma tarpininka, buti stabilesne uz sistema be to tarpininko. Negali.

Kai perki desra uz 2€ tranzakcija kainuoja sakykim 9ct. nuo ju apple paima 30%, ne nuo desros. Kaip ir sake sveikas protas, vartotojas skirtumo nemato. Mato tik tai, kad suvalkuose desra pigesne Bet siuo atveju mes europoj kuriam BVP o apple ir kitos USA kompanijos pasiima daugiau negu musu PVM. Kartais gali buti geriau su tarpininku. Jeigu tiekejo end-user softas daug prastesnis uz tarpininko, kartis 3rd party veikia patogiau.

Gryztam i pradzia - problema tame, kad apple siulo arba apple pay arba eit nx... Ir tas yra blogai, nes jeigu mes (kurie IT esam ispruse gerokai daugiau nei average useris) ne visi ir ne visiskai suvokiam kaip veikia apple pay, tai average useris tiesiog mosikuoja savo obuoliu ir piktinasi, kad negali susimoket uz savo wrap'a. O tai, kad jis tokiu savo elgesiu seria viena monopolininka yra uz jo suvokimo ribu. Del to ES ir privalo isikisti ir sita reikala sutvarkyti. PS. visiem, kam idomu, pasidomekit apie right to repair. Ne visiskai susije su butent apple pay, bet atskleidzia labai daug apie tai, kaip apple *isa savo klientus. Galima pradet nuo cia: https://www.youtube.com/watch?v=Npd_xDuNi9k

Visa ta as suprantu. Visu pirma ne 30proc desros apple paima, o 30% nuo banko mokescio, ten isvis centai arba centu dalys. Ka noriu pasakyti, yra tai, kad realiai nera skirtumo kaip as mokesiu. Pvz jeigu as mokesiu grynais, tai kazkokia dali paims valstybe uz pinigu spausdinima, platinima, saugojima, parduotuve samdo inkasatorius ir tt. Mokesiu su kortele - bankas paims uz fizines korteles kastus (beja tai yra realus pinigai, nes bankas chargina kas netus po 20eur uz tai). Taigi, kaltinti kad apple kazka paima yra nekorektiska. Suprasciau jeigu nebutu alternatyvos, bet ju yra, ir ju yra apstu. Apple sukure produkta ir gali charginti kiek nori. Apple chargina tuos 30%, kiti chargintu 25%, 20%... O realiai man, fiziniam asmeniui, nebutu JOKIO skirtumo. O tie appsu kurejai tegul kapojasi kiek tik nori. Taciau, kiek teko matyti pasaulyje, apple pay infrastruktura yra tikrai geresne nei google pay, taigi uz tai jie pinigus ir ima

Čia kita grupė žmonių - ekspermentatoriai. Kaip rusai sako "adzyn ras - nė pyderast".

Nors ir centu dalys, bet isivaizduok kiek transakciju atliekama per diena is obuoliu useriu visoje ES. Ir visi tie pinigai keliauja i kompanija, kuri ES mokesniu praktiskai nemoka. Blogiausia, kad didzioji dalis vartotoju, kaip ir tu pats, sioje situacijoje absoliuciai nesigaudo, ir megaujasi ta iliuzija, kad gauna cool servisa uz dyka. As sakau - apple nera vienintelis, kuris taip daro, bet apple yra labai stambus. Del to ir tvarka reikia pradet daryt nuo stabiu. Bet as dar karta noriu uzakcentuot, kad naudodamasis obuoliu pasirinkimo tu neturi. Ar tu naudosi swed'o apps'a, ar paypal, ar prikabinsi savo kreditke tiesiai prie apple pay - visada, transakcija vyks per apple pay. Vienintelis kitas varijantas - nesinaudot apple hardwaru mokejimams atlikti, kas yra durna, jei jau turi iphiona ar iwatch.

Kad tik po to nebutu, kaip amerikonai, sako "I'm not gay, but twenty dollars is twenty dollars"

yra kažkoks punktas kampe "not now" ar panašiai.

Na kaip tai nemoka mokesciu? Mazmenininkai ir didmenininkai pardavineja iphonus, moka mokescius valstybei uz penla gaunama is iphonu. Kiek darbo vietu sukurta vien del iphonu. Pvz kiek telefonu taisyklos uzdirba ir tt. Ekonomika sukasi. As kalbu kad paprastas fizinis asmuo sio monopolio panaikinimo nepajaus NIEKAIP. Pelna susizergs kita imone ir tiek.

Kolega nesupyk, bet tavo suvokimas cia zemiau plintuso. Ta prasme tu dabar teigi, kad kazkokioje srityje tureti monopolininka yra gerai, ir tos rinkos demonopolizavimas galutiniam vartotojui jokios itakos neturetu. Seriously?

Prasau man paaiskinti kokia itaka as kaip galutinis vartotojas pajausiu ir kiek pinigu as sutaupysiu jeigu va dabar ismesiu savo iphona ir pradesiu atsiskaitineti su androidu. Kad lygtis nebutu vien is nezinomuju, tarkim, kad dabar atsiskaitinedamas per apple pay as i menesi atsiskaitau uz 1000eur. Kas man, galutiniam varotojui, nuleis kieno kaina, kad as galeciau kazka pajausti?

Gerai, man tas monopolis nepatinka, bet vieni apie Apply pay, kiti galvoja jog kalba eina apie apply store. Tarkim man pakūrus app'są ir įdėjus į google store su mokesčiu aš nuo tos sumos gausiu tik 30-40%, jei pardavimai milijonais, procentas gali pakilti iki 70%, jei esi kompanija su daug produktų, procentą gali pakelti su išsiderinęs gerą sutartį. Dėl apple procentų nežinau, bet šneka jog ten daugiau tau kainuoja app'są įmesti, dėl to paprastas kūrėjas nenori ten lysti, nes į minusą lenda.

Mano 'ballpark' spejimas - 3 eurai per menesi. Mazdaug tiek pinigu apple is taves negautu, jeigu nustotum naudotis apple pay. Ar tie pinigai keicia gyvenima? Ne. Ar tie pinigai liktu pas tave - ne. Nes Del taves vieno nei pardavejai perziuretu savo kainodara, nei bankai sumazintu savo ikainius. Bet tie trys eurai jau liktu ES. Del to ir reikia sioje vietoje reguliavimo, kad rinka butu demonopolizuota, ir atsirade nauji zaidejai rinkoje galetu siulyti produktus, kurie skatintu konkurencija.