Kelionė aplink pasaulį per 4 dienas – užsidegę varikliai, degalų pildymas ore ir kiti įdomiausi faktai, kaip amerikiečių strateginiam bombonešiui pavyko tai padaryti pirmajam ()
1947 metais nuo žemės pirmam skrydžiui atsiplėšė „Boeing B-50 Superfortress“ – naujas amerikiečių strateginis bombonešis, galintis nešti branduolinį ginklą. Tai buvo stipriai pagerintas Antrojo pasaulinio karo laikų „B-29 Superfortress“. B-50 stipriai išplėtė JAV galimybes atakuoti strateginiais branduoliniais ginklais visame pasaulyje. Bet ar tikrai? Norint tuo įsitikinti, reikėjo išbandyti naująjį lėktuvą itin ilgoje kelionėje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmieji B-50 tarnybą pradėjo jau 1948 metais. Pagrindinė šio bombonešio užduotis buvo atakuoti JAV priešus branduoliniais ginklais, jei to prireiktų. Neprireikė, tačiau B-50 turėjo būti tam pasiruošęs.
Tam, kad B-50 būtų išbandytas sudėtingomis sąlygomis ir galėtų rimtai vadintis globaliu bombonešiu, buvo nuspręsta surengti kelionę be sustojimų aplink pasaulį. Joks kitas lėktuvas to dar nebuvo pasiekęs, o Šaltojo karo metais buvo labai svarbu būti pirmais. Tai leido įsitikinti ne tik paties B-50 techninėmis galimybėmis, bet ir JAV Karinių oro pajėgų strateginio planavimo kokybe.
Šiai misijai buvo ruošiamasi tik keturias savaites. Viskam vadovavo generolas Curtisas LeMayus. Jo nuomones, 4 savaičių privalo pakakti, nes karo atveju laiko tikrai nebūtų tiek daug. Kita vertus, jis pats turėjo abejonių naujų lėktuvų galimybėmis – juk niekas iki tol be sustojimų nebuvo apskridęs aplink pasaulį!
Taigi, LeMayus misijai paskyrė net penkis B-50 lėktuvus. Pirmasis, pavadintas Global Queen vardu, pakilo 1949-ųjų vasario 25 dieną, tačiau netrukus tūpė bazėje Azoruose – užsidegė lėktuvo variklis.
Jau kitą dieną, vasario 26-ąją, 14 žmonių įgula lipo jau į kitą B-50 bombonešį, pavadintą „Lucky Lady II“ vardu. Tai buvo standartinis lėktuvas, neskaitant to, kad jo bombų skyriuje buvo sumontuotas papildomas degalų bakas. B-50 12:21 pakilo iš oro pajėgų bazės Teksase ir pasuko į rytus link Atlanto vandenyno.
„Lucky Lady II“ turėjo dvi įgulas, kurios keitėsi kas 4-6 valandas. Maksimalus Boeing B-50 greitis siekia 634 km/val., tačiau taupydama degalus „Lucky Lady II“skrido gerokai lėčiau. Pirmą kartą B-50 su degalų papildymo ore lėktuvu KB-29M susitiko virš Azorų. Tai buvo pirmasis iš keturių degalų papildymų – „Lucky Lady II“ troškulį dar malšino virš Saudo Arabijos, Filipinų ir Havajų.
Dar ruošiantis kelionei aplink pasaulį buvo skaičiuojama, kad tam reikės maždaug 94 valandų ir trijų minučių. Tai yra beveik 4 paros ore, tačiau juk reikėjo įveikti beveik 38 tūkstančius kilometrų! Priklausomai nuo oro sąlygų „Lucky Lady II“ skrido 3-6,1 km aukštyje. Didelių nuotykių pavyko išvengti ir kovo 2 dieną, 10:31 „Lucky Lady II“ nutūpė ten, kur ir pradėjo kelionę. 37 742 kilometrai buvo įveikti per 94 valandas ir vieną minutę – kažkur pavyko sutaupyti tas dvi minutes.
Generolas LeMayus pasitiko sugrįžusią įgulą ir pareiškė, kad ši misija įrodo, kad prireikus JAV bet kurį pasaulio kraštą gali atakuoti atominėmis bombomis. Karininkai džiaugėsi misijos sėkme. Nuo to momento tapo aišku, kad vidutinio nuotolio bombonešiai degalų papildymo ore dėka tampa tarpžemyniniais ginklais.
Tai buvo pirmas kartais, kai lėktuvas be sustojimo apskrido aplink pasaulį – ir aviacijai tai buvo didelis pasiekimas. Įgulos nariai buvo apdovanoti, pilotai buvo pagerbti ir Oro pajėgų asociacijoje. Per keturias paras šie drąsūs žmonės tapo nacionaliniais didvyriais.
Tuo tarpu „Lucky Lady II“ likimas buvo liūdnas – 1950 metais bombonešis buvo stipriai apgadintas ir iki šių dienų išliko tik lėktuvo fiuzeliažas.
