Išduotas leidimas pradėti Baltarusijos AE 1-ojo energijos bloko energetinį paleidimą: ką tai reiškia ir kas bus toliau

Na dabar ir 0,03 būna, ir mažiau... Į tą 0,08 įeina ir tinklų plėtra, sisteminės paslaugos, ir dar daug kitų smulkių dalykų, taip kad ne tik atlyginimai, bet ir pvz. tinklo remonto išlaidos, skaitliukų keitimas, ir esi visiškai teisus - minimaliai galimybių mažėti, na bent kol nebaigsime atsijungimo nuo Brell, sumažės investicijų.

AE veiklos kaštai yra daug mažesni nei dalis paskolai ir jos palūkanoms grąžinti, todėl tokių nuostolių nenusimato. Realiai nematau problemos padengti veiklos kaštus, matau problemą grąžinti paskolą ir gera kaina parduoti didelį kiekį AE elektros. Dar viena gana silpna vieta yra tai, kad niekas nežino, kiek lėšų reiks palaidoti branduoliniam kurui. Bet naudojant tokius įvertinimus, kokius lig šiol darydavo, tai sudaro pakankamai mažą savikainos dalį.

40 eur/MWh ir yra 4 ct/kWh.

Gal nevertėtų labai priešpastatyti AE ir atsinaujinančių šaltinių energetikos. Darydami išvadas mes galvojame tik apie save, tai yra apie šalį su mažu gyventojų tankiu ir nemažais AEI ištekliais. Pvz., mes šildytis galime praktiškai vien tik biokuru, kas daugeliui Europos valstybių išvis neįmanoma. Mums AE yra per didelis ir per daug rizikingas (ne saugumo, o atsipirkimo prasme) objektas, bet kai, pavyzdžiui, AE Kinijoje pakeičia akmens anglimi kūrenamas elektrines, tai galbūt tai yra geriausias problemos sprendimas šiuo laiku. Nesakau, kad tai geriausias sprendimas visiems laikams, gal vėliau kitos technologijos geriau atsipirks.

https://en.delfi.lt/politics/moscow-cal ... d=85598503 kažkas jau šika į batą?

Branduoliniam kurui palaidoti - gal ir ne, bet iki kol tu jį gali palaidoti, reikia dar labai daug nuveikti. Ir ne tik branduolinis kuras tampa pavojinga atlieka, bet ir reaktorius, ir tikrai pirmas aušinimo ratas. Atsinaujinantys ir atominė iš esmės nesuderinami. Kodėl? Atsinaujinantys didina elektros kainos svyravimus dėl savo nepastovumo ir kai atominė negali nutraukti gamybos, susidaro arti nulio ar net neigiamos elektros kainos. Rezultatas - didėja vidutinė elektros kaina, ties kuria padengia savo kintamas išlaidas. Kai pvz. Nord Pool elektros kainos vidurkis 5 metų koks 35€, o didžiausia metinė kaina berods buvo 52€ ir tik vienais metais, po to nesiekė 38€, tai atominė vos dengtų savo veiklos kaštus, be jokio kaupimo uždarymui, atliekų saugojimui neribotą laiką, palūkanų ar paskolos grąžinimo (na gerai, galbūt lieka 5€, nes šiaip maždaug vidutiniai veiklos kaštai atominei siekia 30€/MWh, ir čia vidutiniai, lubos berods apie 40€/MWh). Taigi jei 20% paros laiko kaina siekia 0€/MWh, tai likusį laiką vidutinė elektros kaina turi siekti 37,5€/MWh, jei darome prielaidą, kad užtenka 30€/MWh išsilaikyti. Ir ilguoju laikotarpiu elektros kaina rinkoje gali kristi ne tik iki 30€/MWh, bet gal net kokių 25€/MWh, kai augs atsinaujinančios gamybos kiekiai, o technologija leis atpiginti pačias jėgaines.

Branduoliniame kure lieka kokie 99% radioaktyvumo. O giluminis atliekynas, skirtas branduoliniam kurui, gali kainuoti dvigubai daugiau nei visas eksploatavimo nutraukimas ir kitų radioaktyvių atliekų sutvarkymas. Kaip susijusios Nord Pool kainos su mano minėtu AE pavyzdžiu Kinijoje? Beje, kodėl Nord Pool kainos yra žemos? Galima pavardinti keletą priežasčių: 1) palyginti didelė hidroenergijos dalis, 2) ne kartą girdėjau, kad žemą kainą taip pat skatina pigi elektros gamyba senose ir jau atsipirkusiose AE, 3) labai gausios žaliosios dotacijos, kurios prikūrė elektros gamybos įrenginių, kurie laisvos rinkos sąlygomis nebūtų atsiradę. Tokios dotacijos veda prie paradokso - didmeninė elektros kaina krenta, o mažmeninė kaina vartotojui didėja. Pagal paskutinę priežastį sakyčiau, kad neteisinga kalbėti, kokia maža didmeninė kaina ir kad taip yra atsinaujinančios energetikos dėka. Pridėkite prie didmeninės dalies dotacijas, susijusius VIAPus, tada bus teisingiau lyginti.

Jo, Kiniją praleidau. Kinija tokia šiek tiek išskirtinė šalis, kur viskas vyksta gigantiškais kiekiais ir dideliais tempais. Iš principo anglį pakeisti atomu gerai, bet yra daug kitų faktorių, ir sunku tokią kaip Kinijos sistemą vertinti labai neįsigilinant, nes labai daug įtakos turi geografiniai energijos vartojimo tankiai, užstatymas, vartojimo specifika, tinklų jungtys ir pralaidumai. Turiu mintį, kad Kinijoje tinklai labai fragmentuoti, tai atsinaujinančius iš dalies sunkiau integruoti. Kitas svarbus dalykas, Kinijoje reikia tokių energijos gamybos pajėgumų, kad net jiems nutarus vystyti tik atsinaujinančią, tiesiog tiek įrangos niekas nespės prigaminti. Bet kokiu atveju, negirdėjau, kad Kinija naujų atominių pradžią skelbtų, bet prisipažinsiu, ir nesekiau pastaruosius kelis metus. Kalba jie apie torį ir pan., bet čia reikėtų nesugretinti su dabartine branduoline energetika. Jei grįžti prie Nord Pool, tavo įvardintos priežastys didžiąja dalimi teisingos, na tik tiek kad atominės subsidijuotos buvo kai statė, ir uždarymas jų subsidijuojamas. Klysti dėl dotacijų atsinaujinančiai, kiekvienoje ES šalyje skaičiavo, tai lygtais visose (na gal 1-2 buvo išimtys), kur atsinaujinančios diegimui reikėjo daugiau subsidijų, nei sumažino rinkos kainą. Šiuo metu daugumai projektų subsidijų nebereikia, nebent kokius išskirtinius daro. Bet grįžtant prie subsidijų apskritai, realiai tai visi elektros gamybos pajėgumai, net dujinės turbinos, ir ypač atominės subsidijuotos. Taip kad nėra rinkos kainos, ir yra nerealiai gerai, jei dabar atsinaujinanti gali konkuruoti su rinkos kaina (kurioje beveik visi pajėgumai pastatyti su subsidijomis) be jokių subsidijų. Net ta pati baltarusių atominė, subsidija prasideda nuo pigios paskolos, kokios vėjo vystytojai dažniausiai negauna, tiek ir iš valstybės pusės pinigų buvo kišama, kuriems grąžos nenorės 20 metų. Lietuvoje pvz. siūlė irgi 20 metų nuo VEIKLOS PRADŽIOS neimti dividendų valstybei už kapitalą (iš esmės kapitalas per tiek laikų turėtų išaugti 4 kartus, o čia padovanojama), tada lengvatinės paskolos statybai, kur net palūkanų mokėjimas atidedamas iki veiklos pradžios (optimistiniu atveju minimum 8 metų palūkanos dovanojamos), valstybės garantijos paskolai ir pan. Hinkley Point C viskas paprasčiau, berods 100€/MWh kaina + infliacija. Tai dabar turbūt jau bus 120€/MWh ir vis tiek nejuda. VIAP'o tuoj Lietuvoje nebeliks

naktinė turėtų po truputį populiarėti. Vis daugiau namų šildomi oras/vanduo siurbliais, vis daugiau elektromobilių bus kraunama namuose, naktį neveiks net efektyviausios saulės baterijos. Bet turint net 4x pigesnę naktinę elektrą aš balsuočiau už visų laidų nukarpymą į rytų pusę. Vien jau tam, kad nekiltų nereikalingų pagundų politikams.

Dėl AE praleidai, buvo net kalbų apie branduolinės energetikos renesansą. Ypač daug AE paskutiniais metais statė būtent Kinija, o čia planai ateičiai: https://www.world-nuclear.org/informati ... dwide.aspx Aš ir pats dabar esu prieš naujas AE tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje, ir tokia mano nuomonė remiasi finansiniu vertinimu. Aš taip pat labai už atsinaujinančius energetikos išteklius, tik manyčiau, kad nereikia per daug stipriai juos dotuoti, vertėtų daugiau laikytis rinkos dėsnių. Ir man vis dar mistika, kaip galima subalansuoti energetikos sistemas, kai jose tampa labai daug nepastovių AEI elektrinių. O kalbant atpigino ar pabrangino AEI elektrą galima būtų pastebėti, kad elektra yra brangiausia "žaliausiose" šalyse: https://ec.europa.eu/eurostat/statistic ... statistics Jei turi paaiškinimą, kad Danijoje ir Vokietijoje elektra brangiausia ne dėl žaliųjų dotacijų, tai mielai išklausysiu.

Nenustebciau, jei esant elektros pertekliui, jie nusprestu "kasti" bitcoina. Butu protingas sprendimas. Ta jau daro visokios Venesuelos, Iranas, Kazkstanas ir t.t. Baltarusija puikiai tiktu i sita kluba.