Pilnas daugiabučio namo šilumos punkto automatizavimo projektas: nuo ko pradėti ir kaip viską įrengti - praktinė klaipėdiečių patirtis, principinė schema ir gauti rezultatai

Ir kokia to „ramumo“ kaina? viskas gražu, bet realiai šita sistema tik monitoringui, bet ne taupymui. Na iš danfosinio valdiklio duomenis pasiimti lengva, bet kokiu tikslu stebite slėgius (stebėti yra gerai, bet tiek papildomas valdiklis, slėgio jutikliai (juos tikriausiai irgi įvirinti reikėjo) kokia iš to nauda? Kur irgi bėda būna, tai pasiskaičiuoji, kiek šilumos sunaudoji karšto vandens pašildymui, bet ar neiškreipia duomenų gyventojai, kai pradeda deklaruoti (na niekada nesueis įvadinis skaitikliai karšto vandens ir kontroliniai butuose).. na kaip koks bakalaurinis darbas gal ir įdomus projektas, bet realios naudos nelabai matau.. Be to, ar žinai, kada pas jus energijos tiekėjas nuskaito duomenis? Nes Kaune tai ten kelių dienų laikotarpyje viskas vyksta, ir kalendorinio mėnesio suvartotas energijos kiekis gali nesutapti su išrašyta sąskaita iš energijos tiekėjo..

Kai pradedi monitorinti, tada atsiranda neblogas suvokimas ką galima patobūlinti ir kur sutaupyti. Galima būti pastatyt po skaitiklį ant kiekvieno stovo, tai karštą vandenį matysi grupėm po kokius 5 butus (5a pastatui). Karštas vanduo, bent vilniuj, dabar deklaruojasi automatiškai. Tai žmonės tiek daug nagų prikišti nebegali.

Skaitikliai karšto vandens elektroniniai - jokių bėdų nekyla. Optimizacija šilumos punkto... Na mūsų pirmininkas tuo užsiėmė, tiksliai nesidomėjau ką padarė, bet atsižvelgiant į dienolaipsnius sumažėjo šildymo sąskaitos kažkur 20-30% vien dėl sumažėjusio šilumos suvartojimo. Investicijos buvo minimalios, ant 170 butų namo, mažiau nei pora tūkstančių, berods dar litų.

Nauda yra ištikro milžiniška, didžioji dalis funkcijų paprastam lankytojui yra nematoma (pvz, atsiradus šilumos sistemos vidinio kontūro nutekėjimui iškarto formuojamas pranešimas, šilumos prižiūrėtojui). Kitas dalykas yra šilumos reguliavimas (keista yra žinoti, kai šilumos prižiūrėtojai reguliuoja šildymo sistemą, tačiau realiai negali pasakyti, kokias tai finansines pasekmes turi galutiniam vartotojui). Ir kaip galų gale, kaip absurdiškai beskambėtų, 90% nežino kiek realiai sunaudoja šildymui. Jei pažiūrėsim į šilumos skaičiavimo metodą Nr.7 tai pamatysim, jog karšto vandens pašildymo norma skaičiuojama, kai šalto vandens temperatūra 17C (liepa, rugpjūtis, rugsėjis), tuo tarpu gruodžio, sausio mėnesį šalto vandens temperatūra yra 7C. Kas liečia sanaudas, tai kiekvienas daugiabutis moka mokestį už šildymo ir karšto vandens priežiūrą (ir daugumoje atvejų užtuos pinigus nieko nėra padaroma, prižiūrėtojas tiesiog pasiima pinigus sau į kišenę).