Dėmesio verta idėja: skysčiu užpildyti langai gali ženkliai taupyti energiją

pataisykit: temperatūros audimo. įdėja gera, bet paskaičiuokit slėgį lango apačioje ir galvokit iš naujo... Neveltui akvariumai gaminami iš storo stiklo. Jei kas primiršo - skysčio slėgis priklauso tik nuo stulpelio aukščio.

Sustiprins, pabrangins konstrukciją ir padarys. Klausimas, kam nepermatomi langai dieną ir permatomi naktį? Tada gal pigiau ir saugiau tiesiog siena.

Be ryšio straipsnis, nors išradimas neblogas. Toks langas išvis nieko nesukauptu, ta prasme nieko reikšmingo nesukauptu energijos, nebent jo storis būtu puse metro ir daugiau. Jis skirtas tik vasarą dieną neįlesiti į patalpas šilumos ir naktį atiduoti šilumą lauk. Tinka pas mus vasarom, o šiltesniam klimate gal ir visus metus tikru. Panašiai veikia baltos žaliuzės jei diena uždarytos, o naktį atidarytos.

logikos turet nepermatomus langus siltuoju metu laiku nelogiska. Na nebent i kokia visuomenine pirti-zmones kol maudosi siltoj pirty sienos nepermatomos, pirciai nedirbant viskas skaidru. daugiau nesugalvoju kam ta butu galima panaudot

HardAxe šiaip visiškai teisus dėl slėgio. Ir jei langas didelis, pvz. 2 m, stiklas jau eitų bent 2 cm su mažu užsimetimu dėl saugumo. Šiaip dėtų 3, kad būtų saugumo faktorius 2. Dar dėl kaitimo, kad nereikėtų papildomo storio. Įdomu, kaip atrodytų 3 stiklų paketas, kur eina trys stiklai po 3 cm? 15 cm... Čia pas mane namo viduje pertvaros tokios, ir tarp kambarių 4-5 laipsnių skirtumai, jei tas kambarys nešildomas ir rekuperatorius uždarytas.

Ir nuo skysčio tankio.

jooooo akumuliacine elementari sistema. kaip silumos kaupejas nesamone. visiska nesamone. kaip filtras - galbut, bet tokiom savybem tepasizymi organika... nespesi keist tu stiklu... su skysciais dar didesne nesamone, ten dar ir isplesys tuos langus. dar mazai ka siaip iprastos sistemos prakiura? reikia dar vienos tokios, tik komplikuotos kubu? zele - cia kompromisas. sitas medziagas nagrineja jau kelis simtus metu, pvz parafinai visokie gana neblogai isplite. bet nerado dar "geros" ir panasu neras niekada. dabar situacija su sakykim pries 100 metu skiriasi tik tuo - kad gali isgaut grynesnes medziagas. bet metodai isgavimo padidejo tik kiekis, o ne sanaudos. pigiau nepasidare. o kad butu progresas - reikia PIGIU metodu molekulinio lygio. gamtoje tik viena toki zinau - genetikos padauginimo mechanizmai o sitos srities bijo visokie glusai kaip kryziaus nors pramone netiesiogiai jau naudoja - sintetina su baterijom ar dumbliais ka nors. kai randa "tinkama" egzemblioriu. bet susikurt patys bijo

Singapūrijoje antra orų problema yra karštis. Po smogų nuo Malaizijos deginamų miškų. Kondicionieriai pastovoiai įjungti. Pas juos tai gal ir sprendimas.

Dėl slėgio, langas gali sudaryti tik 90% bendro tūrio, o likę būtų rėme. Nebūtina 100% skysčiu užpildyt. Dėl aukščio manau irgi nebus problemų, nes paties skysčio masė nebus tokia kaip akvariume.

Su slegiu problemu bent as nematyciau, 1m skyscio rezultina i 0.1 technines atmosferos apacioj. Keliu metru skyscio sukelta slegi garantuotai islaikytu ir niekaip nemodifikuotas stiklo paketas. Akvariumai greiciau gaminami is storo stiklo visu pirma del savo geometrijos, o ne del baisaus slegio, virsutine tos dezes briauna nelabai kuo sutvirtinta, tokiu atveju gaunam silpna struktura. Sunku butu diskutuot apie tokios technologijos pagristuma turint tik cia pateikiamus duomenis, mano manymu, skaidrumo keitimas galetu turet prasme, tik kazin, ar tam butinas skystis. Silumos akumuliacija lango pagalba sakyciau yra didele nesamone, turis niekinis, plius saules energijos sugerimas niekaip nedera su lango funkcija: langus mes naudojam sviesai i patalpas praleisti, t.y nesugerti saules spinduliu energijos (IR ir UV, nereikalinga dali, stiklas puikiai sugeria ir taip, jei gerai pamenu). Dar vienas abejotinas reikalas yra tas, kad uzpildydami stiklo paketa skysciu, mes garantuotai padidinsim silumini laiduma. I abi puses. Kai karsta lauke, bus karsta ir viduj ir atvirksciai. Vnz., sakyciau, kad arba sitam proposal yra daugiau detaliu ir sudetingesnis pagrindimas nei cia aprasyta, arba cia briedas.

Akvariumai sutvirtinti virsuje buna tokia standumo briauna, bet turbut tu teisus. Turetu atlaikyti. Tik apvedimas tures buti tvirtos medziagos.

Nu dar vienas pliusas (ko gero vienintelis) - jei standartinis langas su oro tarpu prakiurs tai dar 10 metų naudosi (nes nu ai, kiauria vistiek nelyja, net nepučia), o kai tokiam pradėsi matyti vandens horizontą tai jų gamintojams duosi uždirbti kiek greičiau :)

1) Langus planuoja užpildyti ne vandenių, bet gelinių skysčių, kurio tankio niekas neatskleidė. Jei 1 L to gelio svers 100 g, ar tikrai bus didelis slėgis lango apačioje? Net jei langas 2 m aukščio? 2) Nepateiktos to gelio šiluminės izoliacinės savybės. Gal jis daug geriau izoliuoja šilumos judėjimą nei oras? Tada jo reiktu mažiau nei oro, kad pasiektume ta pati rezultatą. 3) Jei lango stiklas yra 5 mm storio, o tarpas lange su tuo skysčių gali būti 2 mm storio, ar tikrai susidarys didelis slėgis? Jei langas 2x2 m dydžio gali būti pilnai užpildytas tuo skysčių ir jo svoris neviršytu 100 g. ar butu baisiai didelis slėgis lango apačioje? Ar langas suskils, jei ant jo uždėsiu 100 g svorį? Silpniausia lango vieta yra jo centras, nes pakraščius sustiprina lango rėmas. 4) Čia greičiausiai produktas skirtas arabų kraštams. Kur daug saulės ir dienos gali būti karštos. Bet tada abejoju su tokio skysčio šildymo naudingumu, nes namo sienos neatvės taip greaitai, kad jį reiktu šildyti nakčiai. Čia greičiau neigiama skysčio savybė kurios nepavyko panaikinti, bet ją nori prakišti kaip bonusą.

Ne, vandens masė irgi daug lemia. Kai turi tą patį kiekį vandens, viską nulemia aukštis. Bet kai turi tą patį aukštį, viską nulems masė. Dėl to kauno hidroelektrinė turi didžiules sienas, o iš vandens bokštų vanduo ateina tiesiog vamzdžiais.

manau jiem dzin silumine varza. Jie kovoja su IR radiacijos perduodama energija. Oro atveju reikalingas labai konkretus tarpelis. Jeigu tarpas mazesnis vyksta spinduliavimas, jeigu tarpas didesnis - oro srautas pradeda judeti. Dabartiniai paketai laikosi aukso viduriuko. Lango stiklu tarpusavyje remas nelaiko. Lango paketas tai du stiklai, suklijuoti apvadu. Jie isistato i rema ir uzsideda dekoratyvine jusotele. Bet nuo slegio tai negelbetu. Standartinis paketas pripylus vandens (speju) pakiurtu kazkur apacioj ir vanduo isbegtu. Jeigu langas 2x2m, jokio skirtumo ar tarpelis bus 1mm ar 20cm tarp stiklu. Slegis lango apacioje bus toks pat. 200g/cm2. apatine 1x200cm briauna slegs 40kg. Aisku 2x2 langas nera labai standartinis, gali jie ir mozaika is 50x50cm deliotis. Jeigu jau paskelbe apie toki atradima, tai turbut zino ka daro. Bent jau daugiau uz mus zino jeigu kauno marios butu 5 kartus ilgesnes, ar sienu reiketu storesniu? Vamzdis/cilindras yra tinkamiausia forma atlaikyti slegi. Tada veikia tempimas, ne gniuzdymas. Lango atveju jeigu kalbam apie paketo problemas, tai lems tik stulpelio aukstis. Bet jeigu ipilsim daug vandens, tada turesim problema su lango remu, gal ir visa diena. Remas neatlaikys 200kg paketo.

O koks bus slėgis bus lango apačioje, jei turėsim 200x200x2 cm lango tūrį?

Net jei bus aerogelis, tada nebus slėgio problemos, bus labai gera varža, bet tikrai neakumuliuos šilumos. Akumuliuoti šilumą reikia masės. Kitas dalykas, jei bus aerogelis, menkiausi įtrūkimai lems kad viskas išbėgs. Kaip kažkas viršuje rašė, keisti teks palyginus dažnai, nes namai visi vaikšto, o kur temperatūrų svyravimai dideli, ten stipriai vaikšto ir pakeitai skyla kiaurai per visą stiklą, ne tik per rėmą.

Trumpas atsakymas, 0.2kg/cm2 jei skystis vanduo (0.2 technines atmosferos). Ilgesnis: m=vq=abcq, p=m/A=abcq/ab=cq, vandens atveju q=0.001kg/cm3 prie lango aukcio c=200cm, p=200*0.001=0.2kg/cm2

kaip rašiau pirmoj žinutėj, tas skysčio stulpelio slėgis labai neintuityvus. Jeigu piltum vandenį į standartinį stiklo paketą aš savo 10€ statyčiau už situaciją, kai slėgis padaro skyle (atlimpa) apatinėje biaunoje sujungime palei stiklą ir išbėga be jokių fejerverkų arba tiesiog iškrenta dugnas. Bet 2x2m, čia jau parduotuvės vitrina.

) / 2)=4000kg (jei patinka pasiverskit į niutonus, ar paskalius jei pvz esat hypernerdai). Čia ant viso lango pločio, bet didžioji dalis apkrovos tektu apatinei daliai.