„Toyota“ pristatė vandeniliu varomą antros kartos „Mirai“: techninės galimybės sužavės - jis net važiuodamas gatve valo orą aplink save (Video)

Pirma, elektromobilio nereikia krauti kas dieną. Antra, elektromobilį gali krauti ne tik kieme. Trečia, viena krovimo stotelė gali turėti daugiau nei 1 laidą. Pabaigus krovimo sesiją pirmam automobiliui, krovimą gali perjungti antram. Tad per naktį laisvai viena stotelė aptarnauja 2 automobilius. Čia jei galia bus nedidelė, tarkime iki 10 kW. Ketvirta, kiemai dieną nebūna tušti, tad irgi gali krautis tie, kurie naktį nespėjo. Penkta, diskutuojame su prielaida, kad ims ir per naktį visi VDV bus pakeisti į EV. Taip nebus, tad atsiras realiai ne 10 stotelių prie 30 butų namo, o kiek reikės. O jų iš vis gali nereikėti, jei autopilotas pilnas pasileidžia, asmeniniai automobiliai bus turtingųjų atributas ir bendras automobilių skaičius keliuose sumažės, gal net 3 kartus. Reiktų keleivių srautus analizuoti, kad tiksliau pasakyti. Grįžtant prie vandenilio, jei imti pačio žalio vandenilio gamybą, suspaudimą ir transportavimą, savikaina yra bent 5-6 kartus didesnė nei EV elektros. Jei imti krovimo infrastruktūrą, tai net jei reikia tiesti naujus kabelius, ultra greito krovimo stotelė kainuoja iki 50k€ ir per dieną pakrauti gali iki 10 automobilių. Vandenilio užpylimo stotelė (be vandenilio gamybos įrangos) kainuoja 20 mln. eurų ir per dieną užpildyti gali iki 20-22 automobilių vandeniliu. Užpylimas trunka greitai, bet vandenilio slėgį reikia pakeisti, o tai užtrunka. Taigi, kur 5k€, kur 1 mln. € vieno automobilio "krovimo" infrastruktūros kaštai. P.S. šito Mirai kaina bijau, kad stipriai subsidijuojama, nes bent jau pirmos kartos Mirai buvo subsidijuojama gamintojo daugiau nei pusę savikainos (gamybos savikainos, be tyrimų ir pan.)

Metiniai pardavimai sudaro apie 50-60%. Jei iskaiciuoti kraunamus hibridus tai net visi 80 proc sudaro metiniai pardavimai. Praktiskai dyzelio ir benzino pardavimai yra mire norvegijoje. Vien siemet grynu elektromobiliu parduoda apie 81000. Bet bendra dalis viso auto parko (is visu registruotu vaziuojanciu masinu), jau sudaro apie 10%. Bet kuo toliau tuo greiciau stums senus automobilius is rinkos del vis gerejanciu elektromobiliu kainu ir vis dar palaikomos valstybes paramos. 2019 metais norvegijoje buvo registruoti 2,9 milijo lengvuju masinu.

Dėkui, ant greitųjų neradau, kiek visgi automobilių Norvegijoje yra. Kai Osle pusmetį buvau, susidarė įspūdis, kad net ne visos šeimos po automobilį turi Norvegijai elektrifikuoti transportą ir tuo pačiu paskatinti vartotojus taupyti elektrą (ne elektriniai radiatoriai, o pvz. oras-oras susidėti ar oras-vanduo įsirengti), šviesą pasikeisti į LED ir pan., užtektų elektros elektromobiliams nedidinant gamybos. Dar kitas dalykas, jie savo hidroelektrines vis dažniau galės išnaudoti balansuoti vėją ir saulę kaimyninėse šalyse (įskaitant Daniją) ir Nord Pool šalis. Taigi, Norvegijai perėjus 100% prie elektromobilių, realiai liks tik tarša iš pramonės. Kuri šiaip irgi didžiąja dalimi grįsta pigia hidroelektra.