Artinantis stipriems šalčiams – amžini klausimai dėl automobilio: ar reikia šildyti variklį ir neštis akumuliatorių namo (31)
Lietuvoje sulaukėme įprastų žiemiškų orų, o sinoptikai praneša, kad greitu metu gali spustelėti ir 20 laipsnių šaltis. Toks staigus orų pokytis atneša nemalonių netikėtumų vairuotojams. Didesni šalčiai yra tikras išbandymas automobiliams, kurie nėra tinkamai paruošti žiemos vairavimo sezonui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagalbos kelyje tarnybos atstovai atkreipia dėmesį, kad paspaudus pirmajam didesniam šaltukui pagalbą kelyje kviečiančių vairuotojų skaičius išauga trigubai.
„Pirmieji šalčiai kasmet automobiliams tampa egzaminu, kai oro sąlygos patikrina jų akumuliatoriaus ir variklio galimybes.
Praktika rodo, kad didžioji dalis transporto priemonių, kurios užšąla esant didesniam minusui, yra senesnės nei 10 metų bei varomos dyzelinu, tačiau nereti ir tokie atvejai, kai silpnas akumuliatorius bei neveikiančios pakaitinimo žvakės šaltyje sutrukdo užvesti ir naujesnį automobilį“, – pastebi draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Reikėtų pasirūpinti iš anksto
Vlniuje veikiančio autoserviso „Ausegra“ vadovas Arvydas Gailiušas naujienų portalo lrytas.lt skaitytojams pataria paruošti automobilį techniškai: patikrinti skysčius, akumuliatoriaus ir pakaitinimo žvakių būklę.
„Labai svarbu, kaip automobilis užsikuria, kiek jis gali prasukti variklį esant šaltai oro temperatūrai. Dyzeliniams varikliams reikia patikrinti pakaitinimo žvakes, nes tai palengvina jų paleidimą, kai būna šalta oro temperatūra“, – akcentuoja A.Gailiušas.
A.Gailiušas taip pat išskyrė, jog reikėtų pasirūpinti durelių užraktu. Sandarinimo gumas svarbu sutepti silikonu, reikėtų nepamiršti laiku pakeisti ir alyvą.
„Prieš lipant į automobilį reikėtų atkreipti dėmesį, ar prie stiklo neprišalę valytuvai. Jei jie bus prišalę ir pradės judėti, juos sulaužysime arba sudegs variklio stiklų valytuvo varikliukas. Pirmiausia juos reikia atlaisvinti nuo stiklo, o tik tada įjungti degimą bei paleisti variklį“, – naujienų portalui lrytas.lt minėjo A.Gailiušas.
Autoserviso vadovas sako, jog vairuotojai turėtų nepamiršti atkreipti dėmesį į salono ventiliaciją, nes dažnai žmonės skundžiasi rasojančiais langais, tačiau taip nutinka dėl to, jog laiku nepakeistas salono filtras arba jei ant kilimėlio po kojomis yra sniego ar vandens. Išlipant iš automobilio esą reikėtų langą palikti kažkiek pravirą, jog garuojantis vanduo išeitų ir nenusėstų ant vidinių paviršių.
Anot pašnekovo, jei žiemą langas neatsidaro, per prievartą jo nereikėtų atidaryti. Prišalęs stiklas tik galės atsidaryti tik atšilęs.
Esant tokiems temperatūrų pokyčiams, bake turėtų būti pakankamai degalų. Geriausia, jei jame bus bent pusė ar daugiau degalų – tada mažesnė tikimybė, jog apšals siurblys.
Jei oro temperatūra naktimis nukrinta žemiau 10 laipsnių šalčio, techninės pagalbos įmonės „Falck Lietuva“ vadovas Ignas Krasauskas ragina vairuotojus transporto priemonių degalų bakus pildyti žiemos sezonui skirtais degalais: „Vairuotojai turėtų sekti oro prognozes ir įvertinti automobilio degalų tinkamumą oro sąlygoms“.
Pasak eksperto, gausesnis snygis ar plikledis padidina įvykių, kai vykstama traukti nuo kelio nuslydusių bei prasčiau valomuose keliuose ar kiemuose užklimpusių automobilių, skaičių. „Pagalba dažniausiai reikalinga atokesnėse nuo miesto gyvenvietėse, sodo bendrijose ar užmiesčio nuosavų namų kvartaluose, kur keliai yra valomi prasčiau ir rečiau“, – pasakoja I.Krasauskas.
Leidžiantis į ilgesnę kelionę automobilyje reikėtų turėti šiltesnių drabužių. Kai automobilio variklis užgesęs, o už lango spaudžia šaltis, pagalbos laukti bus saugiau.
Vilniuje ir Kaune dirbančio „Kemi“ autoserviso atstovas Mindaugas Smalstys minėjo, jog automobilio būklę reikia tikrinti reguliariai. Vis tik, kaip pastebi meistrai, vairuotojai akumuliatorius keičia tik tada, kai nebeužkuria automobilio.
Ne mažiau svarbu esą patikrinti pakaitinimo žvakes, degalų filtrus bei bendrą automobilio būklę. Pavyzdžiui, laiku pakeisti alyvą. Be kita ko, svarbu pakeisti aušinimo skystį, kuris būtų atsparus šalčiui.
Geriau važiuoti
Pasak A.Gailiušo, pasivažinėjus automobiliu akumuliatorius yra įkraunamas, dėl to sklandžiau veikia ir stabdžių sistema, mat automobiliui ilgiau stovint ji gali užrūdyti, o esant užtrauktam rankiniam stabdžiui, kaladėlės „prikepa“ prie metalo. Su tokiu automobiliu gali būti sunku pajudėti iš vietos.
„Teisingai elgiasi tie žmonės, kurie spaudžiant didesniems šalčiams nešasi akumuliatorius namo. Jei akumuliatorius išsikrauna savaime ir jo elektrolito tankis nukrinta žemiau nustatytos normos, labai tikėtina, jog jis susprogs bei sušals. Geriau nusinešti akumuliatorių namo ir šiltai palaikyti negu laikyti išsikrovusį akumuliatorių automobilyje, nes jis 100 proc. bus sugadintas“, – aiškino A.Gailiušas.
Pašnekovas pabrėžė, kad jei asmuo žino, jog kurį laiką automobiliu nevažiuos, tikslinga nuimti akumuliatoriaus gnybtus ir atjungti automobilį, tačiau čia iškyla didesnė problema naujesnėms transporto priemonės, nes jos tada neužsirakina.
„Kemi“ autoserviso atstovas mano, kad akumuliatoriaus nešimo namo laikai turėtų jau baigtis, nes šiuolaikiniuose automobiliuose gausu elektronikos ir po akumuliatoriaus atjungimo gali kilti dar daugiau problemų.
„Nenaudojamas akumuliatorius išsikrauna, todėl reikėtų pasivažinėti. Dyzelinu varomam automobiliui užkurti sunaudojama daugiau energijos nei benzininiam. Kiekvieną dieną variklis turėtų veikti bent 20–30 min“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė M.Smalstys.
Pirmasis šaltukas atveria automobilių „žaizdas“
A.Gailiušas atskleidė, kad dabar į servisą vairuotojai atvažiuoja dėl pakaitinimo žvakių, prastai veikiančių akumuliatorių, užšalusių langų mechanizmų arba silpniau veikiančių starterių. Kai kurie atvyksta jau su nulaužtomis durų rankenėlėmis, nes kai kurie vairuotojai neapskaičiavę jėgų jas paprasčiausiai nulaužia.
„Žmonės įsivaizduoja, kad mūsų automobilis yra paruoštas visoms oro sąlygoms, tačiau šaltis atveria visus gedimus bei silpnas vietas. Reikia mylėti automobilį kaip savo artimą. Reikia jo klausyti“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo A.Gailiušas.
M.Smalstys taip pat teigė, kad dabar į jų autoservisą vairuotojai atvyksta su akumuliatorių, pakaitinimo žvakių bei degalų filtrų problemomis.
I.Krasauskas teigia, kad vos paspaudus pirmajam šaltukui vairuotojai aktyviausiai kreipiasi dėl išsikrovusių akumuliatorių. „Tokius gedimus dažniausiai pavyksta pašalinti vietoje: automobilis užvedamas naudojant specialią įrangą – variklio paleidėją. Kartais naudojamas specialus skystis variklio užvedimui – eteris“, – pasakoja I.Krasauskas.
Jo teigimu, vairuotojai ir patys gali nustatyti, ar transporto priemonės akumuliatorius yra išsikrovęs. „Jei starteris sukasi labai silpnai ar visai nesisuka, girdisi „tiksėjimas“ pasukus užvedimo raktelį, didelė tikimybė, kad priežastis – išsikrovęs akumuliatorius“, – sako techninės pagalbos paslaugas teikiančios bendrovės vadovas.
Žiemą reikalingi universalūs vairavimo įgūdžiai
Pasak V.Katilienės, padidėję eismo įvykių skaičiai vos atsiradus žiemiškoms vairavimo sąlygoms, o ypatingai tamsiuoju paros metu, parodo, jog vairuotojams vis dar trūksta žinių, kaip elgtis kelyje esant prastam orui. „Didelė koncentracija ir atsargumas būtinas vairuojant žiemą.
Žiemos keliai, palyginti su kitais sezonais, pasižymi kur kas didesne įvairove – nuo sausos ar šlapios dangos iki padengtos sniegu arba plikledžiu. Atitinkamai pagal kiekvieną iš jų reikia gebėti automobilį suvaldyti“, – sako V. Katilienė.
Jos teigimu, kiekvienas vairuotojo judesys, atliktas neteisingai arba netinkamu metu, provokuoja automobilio slydimą.
„Staigus stabdymas arba per staigi akceleracija verčia ratus čiuožti ar prasisukti vietoje. Ir greitėti, ir stabdyti reikia stengtis tolygiai, neužblokuojant ratų bei neleidžiant jiems slysti ar suktis vietoje. Tuomet bus galima išvengti avarinių situacijų rizikos“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad žiemą nuo eismo nelaimės gali išgelbėti ir mažesnis manevringumas, lėtesni vairo judesiai. „Jei elgiamasi priešingai, neretai pasitaiko atvejų, kai automobilis slysta į priešpriešinę eismo juostą, nuslysta nuo kelio arba atsiduria griovyje“, – tvirtina V.Katilienė.
Draudikės teigimu, vos tik pajutus automobilio slydimą, reikėtų bandyti vairą ištiesinti – atsukti atgal – ir atstatyti automobilio važiavimo trajektoriją. Kad žiemiškos oro sąlygos vairuotojams sukeltų kuo mažiau nepatogumų, V.Katilienė pataria reguliariai ir atsakingai rūpintis automobiliu bei vairuojant atsisakyti rizikingų manevrų.
