Šiaurės Korėjos programišių kariauna iš viso pasaulio verslų sugebėjo išvogti šimtus milijonų dolerių, už kuriuos buvo finansuojamos šios izoliuotos valstybės branduolinių ginklų ir balistinių raketų programos, pažeidžiančios tarptautinę teisę, rašo CNN, cituodami konfidencialią JTO ataskaitą.

Šiame dokumente Kim Jong Uno režimas yra kaltinamas tuo, jog vykdė „operacijas prieš finansų institucijas ir virtualias valiutų keityklas“ ir tokiu nusikalstamu būdu įgytas lėšas naudojo apmokėti sąskaitas už ginklus bei palaikyti silpnos Šiaurės Korėjos ekonomikos gyvybę. Viena neįvardinta valstybė – JTO narė – nurodė, kad Šiaurės Korėjos programišiai nuo 2019 m. iki 2020 m. lapkričio pavogė virtualaus turto už 316,4 mln. JAV dolerių.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Šiaurės Korėja „gamino sprogstamąsias medžiagas, išlaikė branduolinio ginklo gamybos laboratorijas ir tobulino savo balistinių raketų infrastruktūrą“, tuo pačiu „siekdama įsigyti medžiagas ir technologijas šioms programoms iš užsienio“.

Šiaurės Korėja jau daugelį metų siekia susikurti galingus atominius ginklus bei pažangias raketas tiems ginklams gabenti, nepaisant to, kad šių ginklų kaina yra milžiniška ir dėl tokių ambicijų valstybė buvo bemaž visiškai izoliuota nuo kitų pasaulio valstybių – JTO uždraudė vykdyti praktiškai bet kokią ekonominę veiklą su Šiaurės Korėja.

JTO tyrėjai tvirtina, jog viena neįvardinta valstybė įvertino, kad labai tikėtina, jog Šiaurės Korėja galėtų sujungti branduolinį sprogmenį su bet kokiam nuotoliui skirta balistine raketa, bet kol kas nėra žinoma, ar tos balistinės raketos gebėtų sėkmingai sugrįžti į Žemės atmosferą.

Ataskaitą surašė JTO Šiaurės Korėjos ekspertų komisija, kuriai buvo pavesta stebėti kaip laikomasi sankcijų, įvestų prieš Šiaurės Korėjos politinį režimą laikymosi ir kiek tos sankcijos efektyvios. Sankcijos taikomos kaip bausmė už branduolinio ginklo ir balistinių raketų kūrimą.

CNN kol kas dar konfidencialios ataskaitos ištraukas gavo per diplomatinį šaltinį JTO Saugumo taryboje. Šis šaltinis atskirais ataskaitos fragmentais pasidalino su anonimiškumo sąlyga. Ataskaitoje surinkta informacija iš atskirų JTO valstybių, žvalgybos agentūrų, žiniasklaidos ir iš Šiaurės Korėjos pabėgusių asmenų, tačiau nėra gaunama iš Šiaurės Korėjos tiesiogiai. Paprastai ataskaita atnaujinama kas pusmetį, rudens ir pavasario pradžioje. Kol kas nėra žinoma, kada šio pavasario ataskaita bus prieinama viešai.

Naujas pajamų šaltinis

JTO komisija nustatė, kad dėl itin griežtos pasienio kontrolės, kuri buvo papildomai sustiprinta dėl COVID-19, sumenko režimo galimybės iš užsienio atsigabenti taip reikalingos valiutos grynųjų pinigų pavidalu. Pchenjanas savo ekonomikos gyvybingumą stengiasi palaikyti taikydami įvairias sudėtingas sankcijų išvengimo schemas. Istoriškai vertingiausia Šiaurės Korėjos eksporto prekė yra anglis – 2019 m. ataskaitoje buvo nurodyta, kad vien iš anglies eksporto per metus ši šalis uždirbo 370 mln. JAV dolerių. Tačiau panašu, kad nuo 2020 m. liepos anglies iš Šiaurės Korėjos nebuvo išvežta.

Veikiausiai taip yra dėl to, kad Šiaurės Korėja 2020 metais iš esmės nutraukė bet kokius fizinius ryšius su išoriniu pasauliu, tokiu būdu siekdama apsisaugoti nuo koronaviruso atvejų patekimo į šalį. Nutrūko netgi praktiškai visi ekonominiai ryšiai su Kinija – pagrindiniu pagalbininku, apsaugančiu Šiaurės Korėją nuo visuotinio bado grėsmės. Ir nors panašu, kad izoliacija padėjo suvaldyti pandemiją, Šiaurės Korėjos ekonomika kaip niekada priartėjo prie prarajos krašto.

Ekspertų teigimu, 2020 metais šios šalies ekonomika kentėjo ne tik dėl sankcijų, bet ir dėl pandemijos, ir siaubingų audrų. Ekspertai įsitikinę, kad ši šalis ir ateityje savo ekonomiką smarkiai ramstys programišių sunešamomis lėšomis, nes kol kas nėra žinoma, kada Šiaurės Korėja vėl pravers savo sienas.

Komentarai ()