JAV armija ketina atsisveikinti su 50 metų tarnavusia legendine prieštankine raketa: naikino priešus džiunglėse, dykumose ir miestuose - kuo ją pakeis? (Video) (3)
JAV armija ruošiasi atsisveikinti su senu draugu. Prieštankinė raketa (angl. Tube-Launched, Optically Tracked, Wire-Guided (TOW)) 50 metų tarnavo armijai, sekdama ir naikindama priešo tankus džiunglėse, dykumose ir net miestuose. JAV armija nori naujos raketos, kuri galėtų skristi dvigubai toliau ir tiksliau pasiekti taikinius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje JAV armija ėmė naudoti tuomet sunkiausią, ilgiausio nuotolio prieštankinę raketą pasaulyje. Armijai, stojusiai priešais tūkstančius sovietų tankų Europoje, reikėjo ginklų sistemos, kuri galėtų tiksliai sunaikinti tankus tolimais atstumais. Ta raketa buvo „BGM-71 TOW“.
5 colių skersmens „BGM-71 TOW“ buvo revoliucinis ginklas. Jo taiklaus smūgio tikimybė didžiausiu – 3700 metrų nuotoliu siekė apie 90 proc. Kai TOW pasiekia tikslą, jo formą keičianti užtaiso galvutė gali prasiskverbti į sunkiausius priešo šarvus. Raketa buvo tikslesnė ir mirtinesnė už tanko pabūklą, tačiau ji negalėjo prilygti tanko ginklo ugnies greičiui.
Atakoms skirtas sraigtasparnis gali gabenti iki 8 tokių TOW raketų. Ginklą taip pat gali gabenti tokios transporto priemonės kaip šarvuočiai, „M2 Bradley Fighting Vehicle“, specialios prieštankinės transporto priemonės ir „Humvee“.
Nors TOW buvo skirtas Vakarų Europos mūšių laukams, TOW ugnies krikštas įvyko danguje virš Vietnamo, o sraigtasparnyje sumontuoti TOW žudė Šiaurės Vietnamo tankus 1972 m. Velykų puolime.
JAV tiekė raketas Izraeliui per 1973 m. Jom Kipuro karą. (Izraelio kariai suprato, kad TOW negali skristi virš druskingo vandens – šiuo atveju Sueco kanalo, kuris paveikė valdymo laidus ir paskatino raketas nukrypti nuo kurso).
Vėliau JAV pajėgos naudojo TOW raketas Persijos įlankos kare, Afganistane ir 2003 m. invazijos į Iraką metu.
TOW raketos per bendrą „Delta“ pajėgų ir 101-osios oro desanto divizijos reidą susprogdino namą, kuriame slėpėsi Saddamo Husseino sūnūs Uday ir Qusay.
Armija per daugelį metų palaipsniui atnaujino TOW. Raketos galvutė dabar gali prasiskverbti į „reaktyviuosius šarvus“, naudodama tandeminį užtaisą, kuris pirmiausia susprogdina apsauginę šarvų dalį, o paskui – pagrindinius šarvus. Armija taip pat pakeitė valdymą belaidžiu ryšiu.
Raketa vis dar turi pradinio režimo trūkumų, įskaitant gana lėtą greitį (21 sekundė, kad pasiektų maksimalų 3,5km nuotolį).
Nors kariuomenė anksčiau bandė iškeisti TOW, dėl Šaltojo karo pabaigos ir galingos sovietinės armijos žlugimo, tai buvo ne taip aktualu. Dabar, kaip praneša „Army Times“, JAV armija nori dar kartą pakeisti TOW.
Artimos kovos sunkiųjų raketų sistemos (CCMS-H) nuotolis bus 10 000 metrų, beveik tris kartus didesnis už TOW diapazoną, išlaikant tuos pačius matmenis kaip ir esamos raketos. Tai leis armijai ją naudoti iš esamų paleidimo sistemų, įskaitant „M2 Bradley“ ir naują jungtinę taktinę lengvąją transporto priemonę (JLTV).
Be didesnio nuotolio, armija nori greitesnės raketos. TOW raketa, skrisdama 10 000 metrų, užtruktų beveik minutę, kol pasiektų tikslą.
Armija nori, kad raketą būtų galima naudoti vos 100 metrų atstumu – ji greičiausiai leis iš arti šaudyti per miesto kovas ir mažose salose.
JAV armija norėtų, kad CCMS-H turėtų kelis valdymo režimus, įskaitant TOW žvilgsnio komandinę liniją, ugnies ir pamiršimo režimą. Taip pat norima, kad raketą pirmiausia būtų galima paleisti, o paskui skrydžio metu nustatyti taikinius. Armija taip pat nori autonominio puolimo pajėgumo, kuris leistų raketai nukreipti save į koordinačių rinkinį ir tada pulti bet kurią netoliese esančią priešo šarvuotą transporto priemonę.
Pakeisti TOW raketas į naujas planuojama apie 2030 metus. Viena raketa, atitinkanti daugelį JAV armijos keliamų kriterijų, yra Izraelyje pagaminta „Spike ER II“, kuri atitinka nuotolio reikalavimus ir keletą paleidimo bei nukreipimo režimus.