Beveik nežinomas Antrojo pasaulinio karo epizodas – kodėl Jungtinė Karalystė kartu su Sovietų Sąjunga įsiveržė į Iraną, kai tuo pat metu naciai artėjo prie Maskvos? (Foto, Video) ()
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rugsėjo 15 d. sąjungininkų kariai įžengė į Teheraną, kur surengė bendrą karinį paradą. Visa kampanija sovietams kainavo 40, o britams – 22 žuvusius. Iraniečiai prarado per 800 karių, o per bombardavimus Irano miestuose žuvo 200 civilių.
Sovietų kariuomenė užėmė šiaurinę šalies dalį, Britanijos jos pietinę ir pietvakarinę dalis, o Iranas gavo naują lyderį. Reza Shah Pahlavi atsisakė sosto sūnaus Mohammado Reza Pahlavi (jis buvo nuverstas 1979 m. islamo revoliucijos metu) naudai, kurio vadovaujama šalis paskelbė karą Vokietijai. Tai leido sklandžiai veikti Persijos koridoriui ir vėliau surengti sąjungininkų lyderių konferenciją Teherane 1943 m.
Buvo nuspręsta, kad sąjungininkai paliks Iraną praėjus pusmečiui po karo pabaigos. Ir nors Didžioji Britanija laiku evakavo savo karius, sovietai taip neskubėjo. Stalinas organizavo kelių marionetinių valstybių – Azerbaidžano Liaudies Respublikos ir kurdų Mahabado Respublikos – kūrimą Šiaurės Irane, ketindamas jas vėliau aneksuoti.
Šis žingsnis sukėlė didžiulį diplomatinį atsaką iš vakarų ir Jungtinių Tautų, kuris galiausiai privertė Sovietų Sąjungą pakeisti savo planus ir apleisti marionetines valstybes likimo valiai. Netrukus Irano kariuomenė atgavo šalies šiaurinių teritorijų kontrolę.
