Pabaigus pjovimo darbus Didžioji šventykla buvo supjaustyta į 807 blokus, o Mažoji – 235. Nupjautas kiekvienas blokas buvo apdengtas, siekiant apsaugoti nuo skilimo transportuojant.

Naujoji aikštelė buvo sukurta maždaug 200 metrų tolyn į sausumą ir 65 metrus aukštyn.

Prieš pradedant surinkimą, buvo sukurta dirbtinė kalva, naudojant maždaug 330 000 kubinių metrų uolos, kad ji būtų panaši į natūralią akmenuotą kalvą, prie kurios šventyklos stovėjo pirminėje vietoje. Tuomet blokai buvo sujungti labai tiksliai, tvirtinami vienas prie kito armatūros strypais ir jungtimis, užpildytomis dirbtine medžiaga.

Buvo stengiamasi išlaikyti pradinę šventyklos kryptį, kad Saulės spinduliai ir toliau prasiskverbtų į šventovę ir tam tikromis pavasario ir rudens valandomis apšviestų skulptūras ant galinės sienos.

Perkėlimo darbai buvo pabaigti 1968 m.

Tolesnis darbas

Sėkmingas Abu Simbelio šventyklų perkėlimas paskatino tolesnes gelbėjimo pastangas. Pačiame Nubijos slėnyje UNESCO iš potvynio išgelbėjo net 22 skirtingus paminklus, įskaitant Ramzio šventyklas. Vieną paminklą, Amados šventyklą, reikėjo perkelti sveiką, nes jos nepavyko supjaustyti, nes tai būtų sugadinę struktūrą.

Kitos sėkmingai perkeltos vietos yra Wadi es-Sebua, kita Ramzio II pastatyta šventykla, romėnų laikų Kalabšos šventykla ir Philae šventykla.

Po šios sėkmės UNESCO persikėlė į Veneciją, kad apsaugotų ją nuo kylančio vandens, į Mohenjodarą Pakistane, kad padėtų iškasti griuvėsius, ir į Indoneziją, kad išsaugotų Boroboduro šventyklą.

Nubijos kampanijos sėkmė buvo tiesiogiai atsakinga už „Pasaulio paveldo patikėjimo fondo“ sukūrimą 1965 m., o vėliau ir UNESCO pasaulio paveldo vietų sąrašą. Pirmuoju pasaulio paveldo objektu 1978 m. tapo Galapagų salos. Nubijos paminklai buvo įtraukti į sąrašą 1979 m.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Amusing Planet

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (1)