Istorija kartojasi – Kabulo kritimas jau lyginamas su Saigono žlugimu. Talibanui užėmus Afganistano sostinę, prisimintos paskutinės Vietnamo karo dienos: kas 1975 metais dėjosi Saigone kraupiai panašu į dabartį (Foto, Video) ()
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Saigono kritimas
Pralaužę paskutinę didelę organizuotą gynybą prieš Saigoną, šiaurės vietnamiečiai pradėjo paskutinį puolimą.
Saigone Pietų Vietnamo prezidentas Nguyenas Van Thieu atsistatydino ir perleido įgaliojimus viceprezidentui Tranui Van Huongui, prieš pabėgdamas iš miesto balandžio 25 d.
Kai Šiauriečiai puolė Pietų Vietnamo sostinę balandžio 30-osios aušrą, jie nesulaukė didelio pasipriešinimo. Šiaurės Vietnamo tankai šturmavo Prezidento rūmų vartus ir karas baigėsi. Šiaurės vietnamietis pulkininkas Bui Tinas priėmė generolo Duongo Van Minho pasidavimą, kuris prezidento poste išbuvo tik dvi dienas, pakeitęs Traną Van Huongą.
JAV evakuacija
1975 metais Fordas susitiko su savo Nacionalinio saugumo taryba. Nors jo pirmtakas Richardas Nixonas prieš dvejus metus ištraukė amerikiečių karius iš karo, diplomatai, žvalgybos pareigūnai ir nedidelis skaičius tarnybos narių liko.
Kai kurie buvo gynybos atašė biure Tan Son Nhut aviacijos bazėje, kai kurie – JAV ambasadoje miesto centre ir kai kurie vis dar buvo savo namuose. Be to, tūkstančiai pietų vietnamiečių, padėjusių Jungtinėms Valstijoms, maldavo pagalbos padedant palikti šalį.
Fordas liepė evakuoti amerikiečius lėktuvu „C-130“, tačiau po kelių valandų, kai du lėktuvai jau skriejo virš miesto, kariškiai nusprendė, kad jie negalės nusileisti.
Vienoje aerodromo pusėje jų laukė du Šiaurės Vietnamo karių būriai; kita vertus, apleista Pietų Vietnamo įranga ir tūkstančiai beviltiškų pabėgėlių užkimšo kilimo ir tūpimo taką.
Buvo vėlyvas vakaras Vašingtone ir kitos dienos vidurdienis Saigone, kai Henry Kissingeris, tuo metu dirbęs patarėju nacionalinio saugumo klausimais ir valstybės sekretoriumi, telefonu pranešė šią naujieną Fordui.
Beveik tuo pačiu metu JAV ambasadorius Pietų Vietname Grahamas Martinas informavo Baltuosius rūmus, kad ambasados darbuotojams neleidžiama patekti į oro uostą. Jūros keliai taip pat buvo užblokuoti. Vienintelė išeitis ekavuotis dabar buvo sraigtasparniai.
Prasidėjo operacija „Frequent Wind“, didžiausia kada nors surengta evakuacija sraigtasparniais.
Per kitas 19 valandų daugiau nei 80 sraigtasparnių, galinčių gabenti 50 žmonių, perkėlė amerikiečius ir vietnamiečius į JAV laivus Pietų Kinijos jūroje.
Kas 10 minučių JAV ambasados automobilių stovėjimo aikštelėje arba griūvančiame oro uoste nusileidavo naujas sraigtasparnis, kad paimtų kitus žmones.
Tūkstančiai Pietų Vietnamo civilių gyventojų apgulė ambasados sienas, tikėdamiesi patekti į vieną iš sraigtasparnių; ambasados darbuotojai kuo greičiau tvarkė vizas.
JAV diplomatų ir žvalgybos darbuotojai kartu su vietnamiečių darbuotojais buvo įstrigę miesto daugiabutyje, todėl sraigtasparniai pradėjo drąsiai nusileisti ant nedidelio komplekso stogo, kad juos išgelbėtų.
Iš viešbučio, esančio už pusės mylios (800 m), „United Press International“ fotografas Hubertas Van Esas nufotografavo šią evakuaciją, užfiksuodamas ikoniškiausią Saigono kritimo vaizdą (titulinė nuotrauka). (Daugiabutis kartais klaidingai identifikuojamas kaip ambasada.)
Iki balandžio 30 d. 4 val. ryto., atėjo įsakymas, kad į likusius skrydžius bus leidžiama įlipti tik amerikiečiams. Iki 5 val. ryto ambasadoriui buvo įsakyta sėsti į kitą sraigtasparnį. Jei jis atsisakytų, jį lydintiems jūrų pėstininkams buvo leista jį suimti.
Paskutiniai 200 amerikiečių, daugiausia jūrų pėstininkai, turėjo užsibarikaduoti ant stogo, kad visi kiti nepatektų.
Tuo metu, kai paskutinis JAV Sraigtasparnis pakilo 7:53 val., buvo išgelbėta daugiau nei 7000 žmonių – 5500 Vietnamo civilių ir apie 1500 amerikiečių, nurodė Valstybės departamentas.
Manoma, kad dar 450 pabėgėlių buvo palikti. Per kelias valandas pietų vietnamiečiai paskelbė besąlygišką pasidavimą. Vietnamo karas baigėsi.
Tačiau tai nebuvo gelbėjimo pabaiga. Pabėgėliai toliau artėjo prie Amerikos laivyno laivais ir Pietų Vietnamo sraigtasparniais. Ant JAV laivų nusileido tiek daug Pietų Vietnamo sraigtasparnių, kad daugelį jų reikėjo išstumti už borto, kad būtų daugiau vietos nusileisti kitiems.
Vietnamo karas buvo ilgiausias (iki Afganistano) ir nepopuliariausias užsienio karas JAV istoriją ir kainavo 58 000 amerikiečių gyvybių. Žuvo net du milijonai Vietnamo karių ir civilių.
