Stebuklingas giroskopinis vienbėgis geležinkelis – traukinys išlikdavo vertikalioje padėtyje net sustojęs: kokia šios inovatyvios technologijos paslaptis, kuria susidomėjo net pats Winstonas Churchillis (Foto, Video)

SpaceX nusileidimo bandymus žiūrėdamas galvojau, kodėl jie giroskopų nenaudoja

reikėtų labai tvirtos struktūros iki giroskopo tvirtinimo, bei papildomas svoris ir varikliai jį įsukti. O raketiniai varikliai taip ar taip jau yra raketoj.

Kiek supratau, ten buvo gana nedidelis giroskopas, valdantis balansavio sistemą. Panašiai kaip ir lėktuvo aviahorizontas + autopilotas.

dabar pilna elektroniniu giroskopu. keliu rusiu net yra. tikslumas kiekvieno nedidelis/arba yra tam tikro tipo paklaidos - bet bendroje sistemoje labai patikimi. galima mikroschemoje realizuot. cia straipsnis ne apie tokius giroskopus - kur del padeties nustatymo naudoja. cia yra panaudojama giroskopo efekto jega. TIESIOGIAI. cia svarbu kitas parametras - inercine mase. niutonais ar kilogramais matuojama o kur "prototipai" - tai akivaizdziai rodo - sulipa kelios tonos zmoniu ir nesugeba net juntamai atsvert sitos jegos. jus sitam video nesuprantat dar kai ko. is esmes net pats begis nereikalingas tas begis yra ne vaziuojamojo kelio - o vairavimo sistema! raketos su giroskopais "vaziuoja" ant ismetamo srauto varikliu. riedziai irgi yra ta pati sistema - kaip tie vagonai - tik be begio. o vagonas juda tik pirmyn atgal - o ne plokstuma kaip pvz riedis. ar raketa - erdveje. raketos skirasi tik tuo, kad neturi stabilizavimo platformos zmonems. jei idet tokia i raketas ar lektuvus - butu komfortas skraidyt. tiesiog papildoma mase nepageidaujama - kai silpni varikliai...

Tiesą sakant, kai kurie palydovai turi tokias sistemas. Palydovo pasisukimas reguliuojamas dviem būdais - hidrazino varikliais, ir giroskopais. https://en.wikipedia.org/wiki/Reaction_wheel https://en.wikipedia.org/wiki/Control_moment_gyroscope Giroskopai leidžia daug tiksliau sukioti palydovą, kas naudinga kosminiams teleskopams. Raketoms tai nėra būtina, nes reikia didesnio svorio, ir jų variklių judinimas turi daug didesnį ir greitesnį efektą.

Gal paskaityk geriau: "Balansavimo sistemoje buvo naudojamas pneumatinis servomechanizmas, kitaip nei ankstesniame modelyje naudojamai trinties ratai." Papasakok plačiau, kas per balansavimo sistema su servomechanizmais, jei pagal tave balansą tiesiogiai palaiko masyvus giroskopas.

ten pagalbine sistema. is esmes amortizacija-pakaba-giroskopiniai ziedai. tu gal prastai supratai kazka. servomechanizmai kad paduot energija ir vdv, ar ka ten naudojo isukimui. dabar naudotu elektra ir lankscius kontaktus - variklis butu smagratyje - nereiketu servomechanizmu. pas tuos isradejus itvirtinimo kampas skyresi. vienas naudojo du lygiagrecius. o kitas viena statmena. kai daro posuki, prisitaikyt turi prie giroskopo platforma. va apie ta mechanizma ir kalbama. nes pvz riedziai nepriristi prie begio per vairavimo sistema. o begine platforma prirista. be to mechanizmo korpusas luztu ar sulinktu. net nepriristose sistemos korpusa sulaksto buvo autobusai tokio principo, tik ten giroskopa naudojo energijai kaupt. o tas stabilumas buvo nepageidautinas reiskinys. sumaldavo guolyklas, islauzydavo pakabas - kaukimas nesveikas, ir pan... keliai gi nera idealiai horizontalus. buna duobes ir pan. siaip idomi sistema. as manau geriau net uz superkondensatorius. gali is esmes neribotai prikist energijos. vienintelis minusas - del trinties ta energija pastoviai prarandama. trumpalaike sistema. maksimum kelios paros, net jei vakume giroskopas suksis. taip sakant - pastoviai ima ir praterioja negriztamai energija...

Tai ne visada tiesa. Yra palydovų, kuriuose pasibaigus kurui, jie nebegalės grįžti į atmosferą. Kuo toliau nuo žemės, tuo lėčiau orbita nusidėvi savaime. Na o jei jis skrenda žemai, tai reikės kuro orbitos palaikymui, kaip pvz ISS.

cia gi neesme, kaip ten nusibaigia tas palydovas. kalbam apie giroskopus ir sukiojimo principa. net su giroskopu naudoja kura vistiek. nes jei yra kazkokia pastovi iskreipiancioji is orbitos jega - giroskopas pradeda persikraut ar stabdytis nuo nuolatinio kompensavimo. ir vistiek reikalinga tada korekcija su varikliais - kad ji vel ivest i darbini rezima. taip kad paprasciau be jo isvis. tik kuro papildyt. bet jei palydovas didelis, yra vietos saules baterijoms, yra remonto-pakeitimo galimybe (arba rezerviniai giroskopai) - tada aisku geriau giroskopas. bet kelt kruva svorio metalo gabale i kosmosa - nu tai logikos irgi ne per daugiausia... net Muskas plesia pagal svori taip kad masiskai palydovuose nera. ---------- as tau zemiskesni varianta galiu psiulyt. pvz paimi akumuliatorini suktuka. ismeti akumuliatoriu. ir pritaisai giroskopini smagrati. isuki ji. ir galima dirbt su suktuku. lugioai taip pat kaip ir su ikrautu akumi, kol sustos. bet va pasalink giroskopinius ziedus - tik smagrati palik - tai tu to tuktuko negali pakreipt erdveje viena asim nu kur demonstruohja tie visokie lopiniai - kai kiloja vamzdi koki su giroskopi jo gale. sitos jegos net sunkiuose varikliuose veikia. del to jie kaukia is guoliu - nors sutepta puikiausiai. buna nulauzo korpuso tvirtinimo varztus. saltkalviai kokie ateina - nesupranta del ko luzo

Kosmose nėra atsirėmimo taško. Dėl to nereikia daug besisukančio svorio gauti stabilizavimo efektą. Palydovas suksis tiek orbita tiek apie savo ašį. Kol šiek apsisukimai nebus susinchronizuoti, tol palydovas nežiūrės net į tą patį plotą. Nerandu sąrašo kuriame minima kurie palydovai tai turi, bėt spėju dauguma geostacionarioje orbitoje, nes ten užtenka gana silpno. Hubble pagarsėjas tuo, kad turėjo gedimų dėl to.

atramos taskui nereikia "kosmoso" cia tik tu arba nesuvoki arba nesupranti. pakanka sistemos subalansavimo. smagratis ir yra tokia sistema - nepriklausoma. idedi energijos - kad ji butu nepriklausoma. ir tas vienbegis su smagraciu - dveju "juntamai galingu" atramos tasku suderinta sistema. jei ziuret per "atramos tasko" issireiskimo pozicija. o dideli palydovai ar kosmine stotis su smagraciu - vieno(keliu sistemos) galingo atramos tasko sistema. kuri priverstinai orientuojama i kita atramos taska - mazo poveikio. siaip jei tiksliau - cia reikalas labiau susijes su "atramos plokstuma" baigi jau mane pati supainiot... "atramos taskas" tik kai kunas nesisuka ar sukasi kartu. principe isimtys... o zemes pavirsius tiesiog isimtis kurioje gyvename. tau gal statika deste per "atramos taskus" cia tipinis supazindinimas. del to retas suvokia - kaip viskas veikia. as perrasyciau net vadovelius - kad isdestyt aiskiau cia greiciausia per ta antikos Archimeda isitvirtinio neteisinga isaiskinimo koncepcija ir iki siol tesiasi... vot pridare senis problemos... iki jo kiek zinau smagratiniai suktukai buvo populiarus zaislas ir visi balansines sistemas suvokdavo teisingai. o po Archimedo atsirado svertai ir fizikos mokslo visa atsaka nusirito zemyn iki viduramziu primityvizmo... tu matyt sito reiskinio auka

Nelabai susieju kuo tai susiją, ir kokio reiškinio aš esu auka. Gal mes nuėjom per toli su tuo. Tu minėjai, kad užtenka sukti anteną. Aš sakau, kad sukant anteną, suksi palydovą į kitą pusę. Kas tada bus ta atrama ar taškas, pagal tave?

to nereikia - atramos tasko, nes priklausomybe netiesine. ta ka tu aiskini butu teisinga tik vienu atveju - jei antenos pasukimo sarnyras butu svorio centre. tada butu korekcijos problema - kaip tu ja isivaizduoji bet ir tai dar ne pilnai, korekcijai pakaktu sudetingesnio sarnyro siuo atveju tu suabsoliutini problema, nes nepakankamai suvoki veikimo principa. tik zinai kad toks yra.

Kaip sudėtingesnis atrodytų?

kiek zinau, pridelioja tiesiog daugiau antenu. korekcija tik jei visas masyvas nebesugeba nukreipt. aplamai daba yra nemechaniniu principu krypciai valdyt. tai tiesiog "pasene" metodai - nes mechanika sveria. as minty turejau papildomas mechanines priemones - pvz balansyrai kokie nors arba iskisama dalis kitoje vietoje. kad kompensuot pasukima. smagratini judesi galima taip valdyt - pvz ilginant kuna. arba idet daugiau erdves laipsniu sarnyra. kanadieciai specializuojasi ant tokiu kosmoso "rankoviu" gamybos. siaip nusileisk i zeme - tas vienbegis - antzeminis, o ne kosminis as pirminej minty aplamai turejau atmosferinius apapratus. ar net pvz antvandeninius-pluduriuojancius. be atramos tasko. nezinau del ko cia raketos visiems iskart su kosmosu susirisa ten isvis palengvintos salygos. va atmosferoje jau reiktu pavargt - kad valdyt didele mase stabiliai, kaip koki lektuva su daug sparnu. bet tas imanoma 100% padaryt. tik labai retos konstrukcijos - platforma zinau, kur nasa bande gal kokiu 30 metu atgal. ir puikiai veike. ten stabilumas buvo ant giroskopines sparnuotes. bet kazka kita sugalvojo ir uzmete. net dronu tokiu nedaro. is esmes jis atrodytu mazdaug taip: vienas centrinis didelis dvigubas priespriesinis propeleris centre. ir aplink mazi valdymo propeleriukai - pakaktu triju-keturiu. yra beveik tokio principo lektuvai - autozyrai. bet ten tik kaba ant oro. malunsparniai panasiai irgi skrenda - bet nevisai tas. ten tiesiogiai nenaudoja giroskopines jegos - kai sparnuote butu pakabinta kietai.

Vistiek nesupratau kaip jis gali toki svori pastumut kai virsta. Kreivi video is sono rodo, o kaip tai veikia tai nesimato.

make_clickable_callback(MAGIC_URL_FULL, '', 'https://youtu.be/HL9RRLdcSZc?si=pscYu_rEMS7iz3_H', '', ' class="postlink"') Tai cia kazka minejo kad sukas viduj, tai cis tipo diks daiktas sukas viduj kaip tam video ir taip kelia i virsuvta vagona? Tik kad palaikyt sukima reik energijos

O cia dar geriau paaiskinta, isvis reiskia cia traukinys ne prie ko, tai gali but tiek masina tiek traukinys tiek ir traktorius turbut make_clickable_callback(MAGIC_URL_FULL, ' ', 'https://youtu.be/cZfpWD00Hoc?si=VBlJmjgbyT5T0Dgf', '', ' class="postlink"')