Plytų bokštų baterijas žadanti energijos kompanija pritraukė 100 milijonų dolerių investicijų - šie bokštai sprendžia labai didelę atsinaujinančios energijos problemą (Video)

As toki akumuliatoriu statyciau dideliame sulinyje. Issisprendzia labai daug problemu.

Atrodo nebaisiai patikimai, net kaip modeliui. Paprasti kranai ir tiek, kurie be perrinkimo nu kiek ten gyvens. Jei kažkas tikrai išmoko nesidėvintį kėlimo mechanizmą padaryt tai ko tam pačiam masiškai nepritaikyti liftų - kol nieko nėra tegu sau kilnoja kokį prikabintą svorį. Na bet to nebus, nes na dėvisi gi :)

Jei tai bus pigiau, nei ličio baterijų kaupyklos, tai tokie panašus projektai vystysis. O tai bus matyt, kai patestuos juos ilgiau. VDV irgi daug judančių dalių yra.

Nu o kiek ten gyvens be perrinkimo? Kiek liftas be perrinkimo gyvena? Kuris atliks daugiau darbiniu ciklu per para - liftas ar sitas kranas? Man atrodo kad bandai spekuliuot skaiciais, kuriu nei zinai, nei gali nuspet.

Jo, gana spekuliuoti, aš noriu pamatyti pagreitintą video, kaip ta testinė baterija pasikrauna, ir išsikrauna, ir kiek energijos naudoja/atiduoda.

Aišku spekuliuoju, bo įtariu, kad ir kontora tokiu pat spėjimo būdu renka pinigus ir tiek. Tas šulinio pvz komentaruose dar dar (arba atitinkamai statinis bokštas į kurį užtempinėtų apačioje stovintys varikliai/generatoriai), bet čia krovinius ne tik ruošiasi aukštyn žemyn kilnoti, bet ir pačios strėlės sukiosis, dar papildomas mechanizmas per visą strėlės ilgį važinėsis. Kiek judančių dalių!

Viskas jau yra testuojama Panašu, kad atsinaujinančios energitikos pagrindinė problema vienais ar kitais būdais bus išspresta. Kai tik išdirbs optimalų variantą ir sprendimas bus šampuojamas pigiai.

Ne, nu tai testą tam gali atlikti su statybiniu kranu. Ir patys energy vault jį buvo padarę. Bet kadangi dabar jie turi padarę prototipinę bateriją, labai įdomu pamatyti kaip ji pasikrauna. Na pilnai automatizuotai, bet žmonių pagalbos. Buvau skeptiškas, bet dabar esu žiauriai suintriguotas.

Nu cia nera taip, kad besisukiojanti strele su karieta butinai blogai. pralosi kazkiek nk, bet su vienu kranu kilnoji dafiga bloku - pigesne konstrukcija. Mano point'as tame, kad diskusijoje 'veiks-neveiks' as aplamai nematau prasmes. Man idomu pamatyt prietaiso NK pagal realius bandymus, ar bent jau pagal simuliacija. O diskutuot prasminga apie tai, su kokiu sprendimu ta NK butu galima gaut kuo didesni - statyt krana ant zemes, krana duobej, ir panasiai.

Nemanau, kad yra pigu raustis į žemę: reikia išgręžti, suleisti tą pačia konstrukcija (armuotius žiedus) bei nusiurbinėti vandenį pastoviai, bent jau Lietuvoje. Kai gali tuos pažius žiedus sumest į viršų vienas ant kito - nei žemės kast, nei vandenį pumpuot. Ir ar statyt boksta tik vienam svoriui irgi klausimas. Kai gali statyt viena bokštą su šešiom strėlėm ir turėt daug svoriu 360l aplink. Kai daug svoriu, tai gali piko metu ir kaupti ir siek tiek atidavinet. Su vienu svoriu - arba viena arba kita vienu metu. Jei svoris nusileido - viskas, į tinklą paduoti 0, kas išbalansuoja. Kai daug svoriu - gali rasti toki aukso vidurį, kad paduos visa para daug maz vienoda kieki energijos. Dabar net neiasku kada elektros reikes daugiausiai ar nakti ar diena, ypač, kai įsivyraus elektromobiliai.

Tai svorių taip, gali turėti daug, bet ir su 6 strėlėm vienu metu energiją ir atidavinės tik tie 6 blokai. ir dar per baisiai daug judančių dalių. Todėl taip, irgi noriu bent pamatyt kiek pilnai trunka vieną bloką "iškrauti" (su kablio grįžimu iki sekančio bloko). Nes nu čia ne Kruonis kur baseinas tiesiog gali ištekėti nepertraukiamai.

Pauzės juk nepanaikina potencinės energijos, naudingumo nesumažina, o tik lėčiau atiduoda/sukaupia. Jei kaupimo/atidavimo galingumas ir projekto kaina tenkina, tai viskas ok.

Nepanaikina, jei turi kondensatorius prieš atidavimą į liniją, ir neduodi daugiau vidurkio. Trys strypai gal net leistų nuleidinėt dvi poras blokų visą laiką. Na bet teorija teorijom, reikia pamatyti bandymą. Jei bus taip kad žmonės turės užkabinėti blokus (na kaip tesla automatinis transportas buvo žmonės vairuojantys mašinas tuneliuose), tai gal efektyvumas bus geras, bet bus brangu išlaikyti. Jie gal dar nedaro testo, nes nėra įsitikinę kad pamatas laikys?

Čia nereikia tikėjimo: ištiri konkrečioje vietoje per gręžinius grunto stiprumą ir suprojektuoji reikiamus pamatus, kad atlaikytų projektinį svorį. Lietuvoje tai greičiausiai būtų poliniai pamatai su stora betonine pagalve viršuje. Kur uolos, tai i išvis paprasta, tik betoninės aikštelės pakaktų. Net ne jų darbas bus pamatus projektuoti, paprastai tai atlieka firmos, kurios specializuojasi pamatuose. Duos, kokią apkrovą turi atlaikyt ir viskas. Baikit juokus, su žmonių darbu prikabinant blokus šiais laikais Kai pasaulis juda link fizinio žmonių darbo atsisakymo. Reiktų kokios 30 alpinistų, kurie 3 pamainom aptarnautų tokį statinį ir dar gerus pinigus turėtų gauti, nes darbas pavojingas Kokia būtų elektros kaina? Kam kondensatoriai? Sakykim atsikabinimas ir prisikabinimas prie kito bloko trunka 20s. Tai reiškia naujo bloko prisikabinimo procesą turi užbaigti, kol kito krano blokas nenusileido ant pagrindo, su tam tikru laiko rezervu. Kompas visada turės spręsti tokį kubiko rubiko uždavinį - kas jam vieni niekai, tik suprogramint reikia gerai. Kondikų reiktų, jei visi visi vienu metu leisis ir kol uzsikabins prie kitų, nenutruktu el tiekimas. Būtų didesnis galingumas, gal ir prasminga kondikus dėt, kondikų kaina nėra didelė. Nesuprantu, kodėl aš apie tai galvoju ir rašinėju Manau viskas jau seniai sugalvota Pagrindinis klausimas, statybos ir aptarnavimo išlaidos, į kuri su laiku turi atsakyti.

100metrų aukščio kranas su 100 metrų strėle po savimi teoriškai galėtų sukrauti 3140000m Čia paprasti mokyklos lygio skaičiavimai. Kaip matome tokia gigantiška baterija nesukauptų nei megavatvalandės energijos. Iki šiol man kilo abejonių ar tokia "baterija" būtų naudinga praktikoje ar ne. Dabar mano nuomonė linksta prie to, kad tokio tipo baterijos niekada nepasiteisins. Tiesiog gravitacija yra per silpna jėga, dėl to didelio kiekio energijos sukaupti neįmanoma.

Tai juk 872000 kWh = 872 MWh

atsiprašau, matyt pasimečiau beskaičiuodamas

O vertinai, kad tuos blokus, atgaunant energiją reikės kažkur sudėti? potencinę energiją reikia skaičiuoti ne nuo žemės paviršiaus, bet tarp masės centrų skirtumo, kai baterija "pilnai pakrauta" ir "iškrauta".

Kai skaičiavimai paprasti tai galima priimti prielaidą, kad betono blokas "materializuojasi" iš nieko ir yra užkeliamas į viršų, o kai yra nuleidžiamas jis "išnyksta". Tad ir paskaičiavau kiek daugiausia potencinės energijos turėtų toks ritinys. Realybėje galima įsivaizduoti laivą (ar traukinį ar kitą transporto sistemą) iš kurio kranas ima blokus ar sudeda atgal. --- Taip, jei kranas iškraudamas bateriją blokais užpildė patį žemiausią lygį ir jei blokų niekas neišveža, tai tokia baterija negali atiduoti visos savo energijos. Pvz jei turi 1001 bloką, o ant žemės telpa tik 1000 blokų, tai bent vienas blokas privalės būti padėtas ant kito bloko, o tai reiškia kad baterijoje liks potencinės energijos.