Plytų bokštų baterijas žadanti energijos kompanija pritraukė 100 milijonų dolerių investicijų - šie bokštai sprendžia labai didelę atsinaujinančios energijos problemą (Video)

To gedriax Tamsta klystate kad nesukaups nei megavatvalandės, nors jūsų skaičiavimai teisingi ir visai neblogai sutampa su mano anksčiau padarytais. Jūs gaunate 872MWh, bet energetikoje tai nėra didelis skaičius. Vienu žodžiu statoma Egipto piramidė, bet juokingiausia kad tokia piramidė turi būti pastatyta labai greitai, sakysim per parą, blokai turi būti kraunami didžiuliu greičiu. O jeigu blokus krauni lėtai naudojama ar generuojama maža galia ir naudos nedaug O kai energija kaupiama skysčio pavidale, galingi siurbliai varo milžiniškus kiekius skysčio ir toks greitas didžiulių masių pakėlimas tampa techniškai įmanomas. Atrodo kad blokų idėja labai paprasta ir suprantama visiems, bet atsiranda detalytės kurios jaukia visą tai. Sakysim kranas su energijos regeneracija. Kranas be regeneracijos yra labai paprastas, bet įvedus energijos atgavimą viskas gerokai pasudėtingėja. Aplamai tokia idėjos finansinė sėkmė slepia kitokią problemą- žmonijai verkiant reikia didelių energijos kiekių kaupimo būdų, kitaip sužlugs visos idėjos dėl atsinaujinančios energetikos. Pigių kaupimo būdų nėra,jų ieškoma karštligiškai ieškoma todėl tokie lochatronai ir renka pinigus ir sudaro įspūdį kad tai rimta

O vėjas pakeliamų/nuleidžiamų plytų nedaužys? Kiek pakėlimo/nuleidimo ciklų jos atlaikys? O kranų aptarnavimas, metalų nuovargis? Abejotina idėja, paprasčiau pumpuoti skystį.

Šiaip 872 MWh sukauptos energijos su vienu tokiu bokštu yra daug. Aišku, nebus 872 MWh, bus realiai kokie 500 MWh maksimaliai. Pirminiam rezervui Lietuvai reikia apie 200 MWh talpos. Antriniam, jau spėčiau tik, užtektų kokių 2-4 GWh. LEI gal turi paskaičiavęs. Kranai, kurie turi regeneraciją ne tik egzistuoja, bet ir pilnai naudojami uostuose, ir moderniuose pastatuose kai kada naujami liftai žmonėms su atgavimu energijos. Paprasčiau vandenį naudoti Kaip manai, kiek kainuoja iškasti baseinus, juos išbetonuoti? Kiek laiko patys baseinai, kiek reikia prižiūrėti vandenį, valyti dugną ir t.t.?

ten kitokia sistema - atsvarine/momentinio balansavimo. naudingumas zemas. gal ir 50% vidurkis nesiekia. bet ten taupo ne tik energija, bet ir pvz iranga. paleidimo momentai mazesni ir pan. mazesnis rezervas galingume reikalingas. leciau issidevi lynu sistemos, nes apkrovos persiskirsto. naudoja tik aukstuose kranuose ir ilguose liftuose. o ne visuose. kur ilgi kelimo-leidimo etapai. dar naudoja beginiam transporte dideliu kampu, kur kalnuota. cia boksta stato KAUPIMUI. kai laikas nesvarbu. ir kranus nusiziurejo labiau del pacio mechanizmo. nauda pries vandeni tik tame, kad betono gabalas sunkesnis kelis kartus. ir saugykla turyje mazesne. kompaktiskesne. plius nenugaruoja/neisbega/nenurudyja/nenusitersia ir pan... visokie mazareiksmiai antriniai privalumai. skysta butu analogas jei koki gyvsidabri pilstyt aukstyn-zemyn... jei yra vietos - vanduo manau geriau. o jei yra auksciu skirtumas - vanduo manau idealu net kaip pasirinkimas. sakykim Kruonis turi projektavimo minusu - pvz negali remontuot baseino sienu neisleides... nera zemutinio baseino... nebuvo tikslesnio energetinio dozavimo... bet cia viskas taisomi dalykai. ir Lietuva manau turetu investuot i tokius objektus - saules ir vejo energijos valdyme tikrai reikes tokiu pajegumu daugiau. cheminiai akumai tokiam reikale visiskas FAIL.

Prototipas yra. Tik va galetu panaudoti griaunamu siluminiu elektriniu kaminus - juose itaisyti šiuos bokstus ir uzdengti stoga nuo krituliu. Taip butu apsaugoti nuo krituliu ir vejo - veiktu stabiliau ir ilgiau.

Kaminai nebuvo projektuoti tokioms apkrovoms, tai netiks. Konstrukcija krano nėra labai brangi

o jei ant vėjo jėgainės po nedidelį kraną pastatyti? Turėtų gerokai susitaupyti infrastruktūra. Jei tai padėtų generuoti energiją nors kelias vanlandas sustojus vėjui, gal atsipirktų?

Variantas vėjo bokštus taip projektuoti, kad būtų galima panaudoti, bet šitoks energijos kaupimas aktualus labiau tretiniam rezervui, na dar gal antriniam, kai saugoti energiją reikia ilgai. Tuo tarpu vėjo energijai geriausia būtų cheminiai akumuliatoriai, kurie balansuotų kelių valandų eigoje, jie geriausią atsipirkimą panašu ir dabar duotų, ir tokie projektai jau prasideda.

Jokių problemų, tik cheminiai akumuliatoriai atsiperka kai energijos pasaugojimas kainuoja daugiau nei 20cnt/kwh, va dar pakils kiek elektros kainos ir bus labai geras biznis elektros pasaugojimas. Vėjo jėgainė gamina elektrą už 5 cnt/kWh, o jeigu nepučia vėjas tada pardavinėja iš akumuliatoriaus už 30cnt/kWh.

Na o jei "pompuoti" kokį smėlį? Nors tada reikėtų kažkokių bokštų ar specifinių reljefo sąlygų, et gal tai spręstų problemas kur trūksta vandens? O jei jau apir kraną ir blokus prie vėjo elektrinės visai logiška.. kompensuoja būtent tada kada nedirba vėjas, neperkraunamas esamas elektros tinklas.. bet vėlgi... "kaupiant" energiją bokšte sukuri kliūtis vėjui.. ir jei ne vienintelė jėgainė o jėgainių parkas vėl "užpakalis gaunas"...

Nereikia pamiršti kas vėjo jėgainės rotorius orentuojamas į vėją ir sukiojasi aplink, tad aplink jėgainę sandėliuoti blokų neišeis tiesiog. Aplamai elektros akumuliavimas yra didžiausia problema ir gero sprendimo nėra.

Hidro akumuliacija. Kalnuose vyksta natūraliai, lygumuose reikia pačiam užpumpuoti. Nereik labai modernių technologijų, tik krūvos neodimio.

Cheminiai akumuliatoriai su dabartiniais kainų svyravimais atsipirktų per mažiau nei metus. Eksploatavimo laikotarpis 30 metų skaičiuojamas. Ir čia skaičiuojant ličio jonų akumuliatorius. Natrio akumuliatoriai, stacionariam naudojimui, kainuos perpus mažiau. Elektros akumuliavimas problema tik tiek, kad reikia išvystyti naujas prekybos metodikas, įdiegti naujas sistemas. Net nebereikia nieko sukurti fundamentiškai naujo, tik integruoti ir panaudoti esamas technologijas.