Pasiektas naujas saulės energijos konvertavimo į vandenilį efektyvumo rekordas - kodėl tai svarbu?

Prielaida, kad "vandenilio vistiek reikės" gali būti visiškai klaidinga. Greičiau jau bus akumuliatoriai atpiginti ir ištobulinti.

Nebent lėktuvams.

As tai manau kad visai gali buti jog visu rusiu degalines egzistuos, kaip ir dabar turim benzino, dyzelino, duju (kartais net 2 rusiu) ir dar etanolio. Tai tiek vandenilis tiek ikrovimo stoteles tiesiog kartu konkuruos.

Vandenilis konkuruos su įkrovimo stotelėmis Darykime prielaidą, kad infrastruktūra nieko nekainuoja (vandeniliu užpildyti 10 automobilių per dieną be vandenilio gamybos įrangos, kainuoja 1 mln. € kažkur, elektromobilių stotelė tiek elektromobilių pakraunanti 150 kW kainuos max 200k€, ir tai čia galės pakrauti ne 10 per dieną, o realiai ir 30), tada gausime, kad vandenilis kainuos kažkur 4x brangiau važiuoti, nei elektra akumuliatoriuose, čia jau neskaičiuojant, kad ir vandenilio automobilis kainuos bent 50% brangiau, nes fiziškai nėra kaip atpigti). Tačiau vandenilio reikės, ir daug, jei norime pasiekti 100% žalią chemijos pramonę - vandenilį amoniako gamyboje reikės gaminti ne iš dujų, o iš vandens, nebent CO2 sugaudymo ir užrakinimo technologiją sukurs efektyvią. Bet kažkaip kol kas nematau realių produktų. Tikiuosi pasikeis, nes kitaip bus rimtų problemų. Taip pat vandenilis bus ten, kur nebus galima pakeisti akumuliatoriais - lėktuvai, galbūt laivai (greičiausiai kokio amoniako ar pan. formoje, ne suslėgtas/skystintas vandenilis). P.S. akumuliatoriai jau dabar pakankamai geri, kad pakeistų visą lengvąjį kelių transportą, ir galbūt potencialiai krovininį. Problema yra nepakankami pagaminami kiekiai akumuliatorių. Kadangi paklausa viršija paklausą stipriai, tai niekas kainų ir nenuleidžia. Bet vis tiek akumuliatoriai ir toliau tobulės - mažės nusidėvėjimas, didės energijos tankis, mažės svoris, greitės krovimas ir mažės talpos kaina, nors pati talpa vargu bou ar kas darys daugiau 600km realaus nuvažiuojamo atstumo, nes 99% populiacijos tiek yra per akis. P.P.S. artimiausiu metu tikiuosi masiškai pradės diegti akumuliatorių celėse apsaugą nuo užsidegimo. Akumuliatorius veikianti išorinė liepsna dar galėtų uždegti, bet pati akumuliatoriaus celė spontaniškai užsidegti ne, net jei ir būtų mechaniškai pažeista - perdurta, peršauta. Tiesiog celei viršijus kritinę temperatūrą, jei valdymo sistema nesuveikia, fiziškai (esančiu barjeru reaguojančiu į temperatūrą) celėje elektrocheminiai procesai bus užblokuojami.

Skamba kaip nedegantis benzinas.

Saltinis apie tokias celes?

Ir kaip tyčia neberandu tos įmonės. Jei prisiminsiu pavadinimą, gal dar darbiniame kompe rasiu skaidrę su jų pavadinimu. Principas paprastas - dedasi membrana tarp sluoksnių, ir jei celė pradeda kaisti - membranos laidumas elektrai krenta ir nutraukia reakciją. Jei peršauna - kraštai "užsilydo", skylė lieka, bet neleidžia vykti nekontroliuojamai elektrocheminei reakcijai.