Nepaisant viso įdėto darbo ir lėšų, išleistų ginklo gamybai, ginklas nebuvo panaudotas prieš prancūzus, prieš kuriuos jis buvo iš pradžių ir numatytas.

Vokietija jau įsiveržė ir sutriuškino Prancūziją 1940 m., kol ginklas dar nebuvo paruoštas. Vokiečiai tiesiog apėjo Maginot liniją per Belgiją, todėl sudėtingas gynybos priemonių rinkinys tapo nenaudingas.

1942 m. „Schwerer Gustav“ buvo dislokuotas Rytų fronte, apgulties metu Sevastopolyje, SSRS. Ginklą paruošti šaudyti prireikė 4 000 vyrų ir penkių savaičių.

Per ateinančias keturias savaites Gustavas iššovė 48 šūvius, sunaikindamas tolimus fortus ir povandeninį šaudmenų sandėlį, esantį 30 metrų po jūra, su mažiausiai 10 metrų betono apsauga. Tada ginklas buvo perkeltas netoli Leningrado, tačiau ataka buvo atšaukta.

„Dora“

Kruppas pastatė kitą tokio paties dydžio pabūklą. Patranka buvo pavadinta „Dora“, bendrovės vyriausiojo inžinieriaus žmonos vardu.

„Dora“ buvo dislokuota į vakarus nuo Stalingrado 1942 m. rugpjūčio viduryje, tačiau rugsėjį skubiai buvo atitraukta, kad išvengtų patekimo į sovietų rankas.

Kai vokiečiai pradėjo ilgą atsitraukimą namo, jie pasiėmė su savimi „Dorą“ ir „Gustavą“. 1945 m., artėjant pralaimėjimui, vokiečiai susprogdino abu pabūklus, kad neleistų įsiveržusioms Sąjungininkų pajėgoms jų perimti nepažeistų, taip baigiant didžiųjų nacių superginklų istoriją.

Kalbant apie kalibrą, „Gustavą“ ir „Dorą“ aplenkė tik du kiti ginklai – britų „Mallet“ mortyra (pagaminta 1857 m.) ir amerikiečių „Little David“ (pagaminta Antrojo pasaulinio karo metu), kurie abu yra 914 mm.

Bet tik „Gustavas“ buvo panaudotas mūšio lauke. Tai išlieka didžiausiu ginklu, kada nors panaudotu kare – rekordas, kuris, tikėtina, išliks visam laikui, nes dėl modernių raketų ir tikslių bombardavimų tokių didelių ginklų kaip „Gustavas“ naudojimas tapo neefektyvus ir nebereikalingas.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Amusing Planet

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (12)