Vandenilio kuro elementai pinga akyse - dar visai neseniai kainavo kaip namas dideliame mieste

Tik priminsiu kad vandenilio molekulės yra labai mažos, prasiskverbia per betkokią medžiagą, pvz net ir per metalų kristalinę gardelę protonų pavidalu. Vandenilio transportavimas, būtu kažkokia katastrofa išvis, dėl saugumo ir dėl to, kad jo daug neina sutankinti. Su vandeniliu žaidė honda kol atsikando, dabar kiti žaidžia, žaisti nedraudžiama, bet fizikos neįveiksi, jau nekalbu apie apsimokėjimą žaisti. Jūs turbūt neįsivaizduojat koks sprogus yra vandenilis, palei masę, turbūt geresnis sprogmuo už trotilą daug kartų, jei sumaišyti vandenilį ir deguonį reikalingom proporcijom. Tokie sprogimai kaip Beirute didesni ir mažesni būtu kasdienybė pasaulyje jei vandenilio ekonomika veiktu 100%.

Jo, papasakok tu man, paviršutiniškai susipažinusiam, kuris rengia 100-200 lapų ataskaitas apie siaurus aspektus energetikoje, kaip aš nieko nesuprantu. Grįžta? Grįžta prie ko gaminti? Investicijos į atsinaujinančius išteklius tik paspartėjo. Kainų kilimą sukėlė ne atsinaujinantys, o dujų brangimas. Ar žinai kaip nustatoma elektros kaina aukcione? Vėjo jėgainė siūlo elektrą už tarkime 30€/MWh, bet paskutinę MWh tą valandą pasiūlo dujinė elektrinė už 300€/MWh Latvijoje - siurprizas, visi, įskaitant tas kuris pasiūlė už 30€/MWh elektrą gauna 300€/MWh. Kas siūlo 300€/MWh? Ogi dujinė jėgainė. Monochamus, perteklinę energiją sunaudos akumuliatoriai krovimo stotelėse, jei dar tokia sąvoka iš viso liks. Kas dėl vandenilio kelių transporte, tai ne darbui važinėjantys galbūt, bet ne krovinių pervežimas ar keleivių vežimas ilgais atstumais. Kaina ten yra viskas, kiekvienas centas skaičiuojamas, taip kad nulis šansų. Greičiau važiuos 4 valandas, sustos poilsiui 2 valandas ir toliau važiuos 4 valandas. Vis tiek tik 8 valandas per dieną gali vairuoti, du vairuotojai retai būna. Bet net tada, 16 valandų per dieną gali važiuoti.

Tobulėti tai yra kur dar tam VDV, tik, kad gal jau tas laikas praėjo, ir niekas labai savo iniciatyva niekad to VDV netobulino, labiau emisijų reikalavimai ir kartais aukštos kuro kainos skatino pasitempti. VDV tobulėjimo kryptys būtų egzistuojančias technologijas (kai kurias patobulint) sudėti į vieną variklį: Mazdos HCCI, Infiniti kintama kompresija, FreeValve (ir kitos camless alternatyvos). Jau FreeValve ant Koenigsegg parodė labai neblogus rezultatus. Nerandu dabar šaltinio bet yra dar vienas startupas, kuris kuria elektromagnetiniu pagrindu veikiančius vožtuvus (FreeValve naudoja elektro-hidraulinį-pniaumatinį variantą) ir testuoja varilkio galvą, kuris gali persijungt į 2taktį arba 4taktį rėžimą, tas leistų dar labiau sumažinti darbinį tūrį neprarandant galios. Vandens tiekimas į degimo kamerą. Ir leistų stipriai pagerinti efektyvumą. Čia nėra naujas baeris, bet problema yra vandens atgavimas, kad vartotojui nereiktų pildyt, todėl tik sportui labiau naudojama. Perteklinės šilumos atgavimas elektros pavidalu. Tai ir ta hibridizacija pasiektų kitą lygį. Tobulinti yra tikrai kur, tik kad jau nebeapsimoka R&D daryt bent jau šiai dienai.

Jei autonominės technologijos pasieks tą lygį, kad nereikės vairuotojo, tai dar klausimas kaip ten su tuo nuliu šansų, nes poilsio valandų nebeliks. Žais tik pakrovimo (krovinio) ir kuro užpildymo laikas.

Paaiškink kaip tokie stebuklai gaunasi realiam gyvenime, kodėl ta elektrinė kuri prašo 10 kartų brangiau išvis nelieka už borto? Nu tarkim ateini į turgų visi (kokie 50) pardavėjų pardavinėja ekologiškai užaugintus kiaušinius su arti 0% poveikio aplinkai po 1€, bet ne ant galo turgaus išlenda vienas pilypas iš kanapių ir paprašo už tokius pat, bet neekologiškus kiaušinius 10€ ir ualia visi pardavėjai gauna (užsikelia kainą iki) 10€. Kas čia per stebuklai, ar taip veikia laisva rinka, ką aš praleidau?

HDi, tobulinti visada galima, klausimas, kiek % naudos duos? Jei bus autopilotas, tai realiai liks dviejų tipų kaštai - energija ir įsigijimas. Tada klausimas, kas pigiau, turėti daugiau vilkikų, kurie perimtų krovinį, kol vienas lieka krautis, ar mokėti už kurą visada 4x daugiau. Kitas dalykas, kokia dalis krovinių, turi nuvažiuoti daugiau nei 600km per kuo greitesnį laiko tarpą? bahuriux, tarkime, elektros poreikis 100 MWh, vėjo jėgainių tarkime siūlo 60 MWh pagaminti už kainą nuo 1€/MWh iki 30€/MWh, kadangi poreikis didesnis - visą perka iš jų. Tada siūlo dar kokie tarkime švedai per jungtį dar 30 MWh hidroenergijos už 40€/MWh, kadangi dar neužtenka - perkama visa. Kadangi dar trūksta elektros, žiūri kas sekantis pigiausiai siūlo elektrą, o sekantis bus dujų elektrinė, kuri siūlo kad ir 300 MWh bet už 200€/MWh. Tada iš dujų perka trūkstamus 10 MWh, o kaina visiems nustatoma vienoda - 200€/MWh. Toks aukcionas turi trūkumų esant tokiems šokams rinkoje, bet iki šiol tai būdavo pavienės valandos per metus ar du. Taip pat toks aukcionas skatina kainą nustatyti ties kaštais kurie tau dengia kintamas sąnaudas, tad normaliais laikais, ilgu laikotarpiu, taip susidaro mažiausia kaina. Todėl pvz. sekmadienį elektros kaina didmeninėje rinkoje Lietuvoje buvo nukritusi žemiau 1€/MWh. Esmė ta, kad elektros rinka nėra įprasta rinka bei įprasti aukcionai neveikia efektyviai. Ir šiaip aukcionų tipų yra daug ir įvairių, tik keli yra populiarūs. Jei įdomu, rekomenduoju pasiieškoti info ir paskaityti, rasi ir jų privalumus bei trūkumus. Šiaip elektros tinkluose instaliuotos galios yra iki 2 kartų daugiau, nei pikinis poreikis, bet kartais susiklosto situacija labai nepalankiai ir turime dabartinę situaciją. Nemanau, kad jinai tęsis ilgai.

Kaip toks BS aukcionas išvis gali egzistuoti, kokie jo privalumai? Tai paprasčiausiai nusikaltimas prieš vartotojus.