Paslaptingi Toronto namai, kuriuose niekas niekada negyveno – buvo tokie tikri, kad į juos įsilauždavo vagys: kam jie skirti? (Foto, Video) ()
Tvarkingame miesto rajone, individualių namų apsuptyje stovi iš pažiūros eilinis namas. Tačiau jis turi paslaptį – jame niekas negyvena ir niekada negyvens. Taigi, kam skirti šie „keisti“ namai?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dažniausiai pramoninė infrastruktūra vargina akį, ypač kai jos tvyro tokio gražaus miesto, kaip Torontas, Kanada, viduryje.
Taigi pastaruosius šimtą metų Kanados antra pagal dydį savivaldybės elektros skirstymo įmonė „Toronto Hydro“ elektros pastotes (transformatorines) užmaskavo kaip tylius mažus namelius, kurie įsilieja į kaimynystės bendrą architektūrą.
Kai kurie atrodo kaip didingi Didžiosios Britanijos karalių Jurgių epochos (1714-1830) dvarai ar vėlyvojo Viktorijos laikų (XIX a. pab.) pastatai, o kiti atrodo kaip kuklūs priemiesčio namai. Net akyliausias miesto gyventojas negalėjo atskirti šių dirbtinių namų. Kai kurie net nežino, kad gyvena šalia transformatoriaus.
Torontas pirmą kartą buvo elektrifikuotas 1880-ųjų pabaigoje. Tuo metu elektros poreikius tenkino keletas mažų privačių įmonių. Tada 1908 m. torontiečiai didžiule balsų dauguma nubalsavo už savivaldybės elektros įmonės įkūrimą ir 1911 m. atsirado „Toronto Hydro“.
Nuo pat pradžių „Toronto Hydro“ siekė, kad nebūtų bjaurių metalų, jungiklių ir laidų sankaupų, bjaurojančių miesto ir priemiesčių grožį. Taigi kiekviena jų pastatyta elektros pastotė buvo apgaubta mūro ir medžio dirbinių apvalkalu, kruopščiai suprojektuotu taip, kad primintų gyvenamuosius namus. Būdavo net įrengiama privažiuojamoji dalis ir pasodinti kai kurie mažai priežiūros reikalaujantys krūmai sode.
Ankstyviausia žinoma pastotė, datuojama 1910 m. ir esanti Nelson gatvėje 29, Džono ir Ričmondo rajone, atrodo kaip keturių aukštų Viktorijos laikų sandėlis arba galbūt biurų pastatas su didžiuliu įėjimu ir pakelta horizontalia plytų juosta.
Vienas iš didingiausių šių statinių yra Glengrove pastotė, pastatyta 1931 m. Šis gotikinis pastatas su didelėmis ąžuolinėmis durimis, švininiais langais ir ilgais siaurais langais, menančiais viduramžių laikus, todėl nenuostabu, kad „Toronto Hydro“ darbuotojai jį vadina „pilimi“.
Tobulėjant architektūros stiliams gerėjo ir „kamufliažas“. Nuo grandiozinių priešdepresijos eros (1929) pastatų iki rančos stiliaus namų, kurie išpopuliarėjo tarp klestinčios pokario viduriniosios klasės 1940–1970 m., iki vis modernesnių konstrukcijų plokščiu stogu ir lygia balta išore. Šie pastočių namai buvo tokie autentiški, kad kartais į juos įsilauždavo vagys.
Anksčiau Toronte buvo daugiau nei 270 pastočių namų. „Spacing Toronto“ duomenimis, 2015 m. 79 iš šių pastočių vis dar veikia.
