„Starlink“ palydovinis internetas jau Lietuvoje: skelbiama sparta ir paslaugos kaina

Jei pradėčiau aiškinti kaip veikia bevielis ryšys, neskaitytum arba rastum kaip kitaip apple ir tesla pagarbinti, ignoruodamas naujas žinias.

Būtų daug įdomiau. Tai aš ir vadinčiau argumentais.

Dronai nebūtinai yra maži. Jei yra probleminės ryšio vietos, nebūtinai antena turi būti telefone. Fantazijos visai nerasta pas jus, ką galima pasiekti. Elementariai tie patys lėktuvai ir laivai intensyviai naudosis StarLink ateityje. Lėktuvai tai iš viso duomenų beveik nieko realiai neperduoda. Būtų galima stipriai didinti saugumą aviacijos.

. Jei turi objektų kurie netrukdo tiesioginiam matomumui, bet yra fresnelio zonoje, ryšys suprastės. Namie tai daug nereiškia, nes per visokius atspindžius (signalo aidą), abu įrenginiai matys vienas kitą, bet su dideliais atstumais tai nepadės. Mobilaus ryšio tiekėjai dažnai pastato 18000+Mhz antena ryšiui tarp stulpų, kad galėtų perduoti didelius duomenų kiekius. Tokie dažniai jau reikalauja siauro spindulio signalo, nes kitiap ne tik būna prastas ryšys, bet ir daug triukšmo, jei įrenginiai girdi ne tik savo poros signalą. Starlink būtent tokiu principu ir veikia, nes atstumas iki palydovo yra didžiulis. Taip pat jie naudoja 18000+mhz signalą, kad perduotų daugiau duomenų (iridium apie 1600mhz, todėl dar įmanoma be labai tikslios antenos turėti mažą greitį). Taip pat palydovas juda ganėtinai greitai, todėl antena turi labai tiksliai sekti palydovą. Signalą gali priimti daug įrenginiių esančių ant žemės, bet tas įrenginys, kuris turi atsakyti, turi siauro spindulio signalą nukreipti tiesiai į palydovą, ir naudoti nemažai energijos kad palydovas pajėgtų tą signalą išgirsti. Tam kad supaprastinti šia užduotį, naudojamas beamforming, kuris leidžia daug tiksliau nukreipti signalą, jau ir taip nukreiptoje antenoje. Taigi aukštas dažnis, ir tikslus antenos pozicionavimas reikalauja specifinės įrangos, kuri netelpa į telefonus. Toliau eina kiti niuansai. Pvz klientų kiekis per anteną dažnai sumažina greitį daugiau kartų nei yra klientų. Pvz jei prie wifi yra prisijungęs vienas klientas, tai tarp jų pokalbis bus labai paprastas, kol vienas siųs duomenis, kitas priiminės, ir atvirkščiai. Jeigu 2, tada galio ta pati taisyklė, tik vienas įrenginys gali siųsti duomenis vienu metu. Na gali galvoti, va esu prisijungęs prie wifi, ir nepastebiu kad dėl to pablogėja ryšys. Taip ir yra, tai beveik nepastebima, nes duomenų siuntimas vyksta milisekundes, ir jei tik vienas įrenginys daug siunčiasi, pagrinde su juo ir bus bendraujama, tik kiti karts nuo karto nusiųs kelis paketus. Pvz jei esi kambaryje, kur tau kažką sako 3 žmonės vienu metu, turbūt negalėsi pakartoti visų jų sakinių. Tarkim su mobiliais tinklais, viena bazinė stotis aptarnauja ribotą kiekį žmonių, bet visada per šventes, kokioje vietoje pilnoje žmonių, būna ryšio trūkumas, kai visi siunčia sms su palinkėjimais. Yra būdų kaip tai spręsti, bet tada jau įranga turi būti gudresnė. Starlink turbūt irgi kelias gudrybes naudoja, kad to išvengti, nes tai jiems bus didelė problema, kai prie vieno palydovo bus prisijungęs koks 1000+ klientų, ir visi siųsis torrentus. Aišku tada nukentės ir bendras palydovo pralaidumas, ir visi gaus tik mažą dalį greičio. Taip pat daug kartų minėjau triukšmus. Tai yra viskas, nuo kosminės radiacijos, iki kitų antenų. Čia vėlgi kaip su garsu, jei klausai žmogaus, kuris kalba tyliai, ir kažkas rėkia šalia, tu girdėsi tylų žmogų, bet reikės daugiau stengtis, kad jį suprastum. Daug kitų palydovų ir stulpuose esančių antenų naudoja panašius dažnius, taigi nuo triukšmo nepabėgsi. Palyginimui optika turi beveik 0 triukšmo, ir labai aukšto dažnio signalą, kas leidžia perduoti šimtus gigabitų per vieną skaidulą. Joks bevielis tinklas nėra taip gerai izoliuotas, todėl retai duomenų perdavimo greitis būna arti deklaruojamo maksimalaus. Taigi viską apibendrinus, starlink naudoja dažnį, kuris leidžia didelį pralaidumą, bet dėl to įranga pasidaro sudėtingesnė. Starlink teoriškai turės daugiau klientų per vieną palydovą, nei 4g per didelius žmonių susibūrimus, ir nuo to priklausys kanalo užimtumas, kuris atsilieps greičiui. Ir starlink kaina nėra praktiška eiliniam žmogui. Kaip sakė imortallt, tai gerai kruiziniams laivams, gal net lėktuvams, jei ras kur anteną įgrūst (išorėje tik trukdytų). Tikrai ne dronams, tas nėra ekonomiška.

Man patinka toks tavo postas, tik tau daug rašyt reikia. Antenose ir tinkluose daug nenusimanau. Bandau tik pamodeliuoti. Starlink projektą sudarys 42000 satelitu. Žemės plotas 510100100 km2. Gaunasi, kad tarp palydovu bus 110-120km. Nusibraiziau. Pagal paveiksliuka man atrodo, kad galiu uzmegsti ryšį su 8x8 masyvu palydovų ivairiais kampais. Kadangi matyvo laukas yra apsritiminis, tai 64 nebus, o kokie 50 palydovu, matymo lauke. Ar galima taip sukonstruoti Starlink tinkla, parasyti toki protokola, kad visi matomi palydovai siustu rysi mano telefonui? Ir visi gaudytų - reiskia as galiu sukiotis su telefonu, o viena paketa priima vienas palydovas, kita kitas. Bet visi palydovai kurse, kas vyksta. Lyg butu normalus rysus tarp vieno imtuvo ir vieno siustuvo ir atvirksciai? Kampas tarp skirtingu palydovu yra apie 10laipsniu.

kalbam apie vartojima - savo interesus ziurim. kas tau cia negerai? stumdai Musko intera, ar kas? prie ko cia menedzeriai?

tai va būtent komentuojama taip: gyvenu mieste, turiu optiką, šūdas šitas Starlink Labai siauras poziuris, į informacija tiesiog. Arba analogija "man nepatinka sita daikto spalva, nes nedera prie mano baldu, Reiskia sukure bloga produkta" Toks siaurokas komentavimas. Bet aisku, tebunie. As nesu Musko produktu dileris, bet reik man kazkaip ismokt nekreipt demesio i nesamones.

o kas tau sake, kad nera geriau? man pvz daug idomesne nuomone, kur cia dalinosi intero imtuvu diegejai. ir is panasu praktines veiklos. kaip ten galima kazka parametrais pagerint. pvz prakertant miska ar boksta pasistatant reikiamoje vietoje ar reikiamu budu. negu tavo kazkokie neadekvatus pareiskimai "kad geriau nera". menuly zalioms pelems gal ir nera. jei tau aktualu - su jomis ir diskutuok nes tersi tik puikia tema. as aplamai manau, kad cia atsilikus technologija - kelt rysiu palydovus.

Na idomu, jei pvz telefone viena padala LTE arba nera jokios, iki kokio max greicio galima gauti sustiprinus?

nu tai prijunk ta Musko lekstute prie savo telefonom pasimk kuprine su elektros generatorium ir pasivaiksciok sukiodamas i palydovus, teritorijose kur viena LTE padala - tada galesi parasyt savo kompetetinga PRAKTINIO NAUDOJIMO nuomone lauksiu tikrai

Haha. nejuokinga

Kiek pamenu dėl interneto įvedimo, musu gerbiami politikai labai gerus įstatymus yra priėmę. Pvz galėtum kad ir 10metų sutartį pasirašyti kad kainuotų alia pigiau, deja to padaryti negali - sutarties laikotarpis max 24mėn. Realus susidūrimas su TEO optikos atvedimas 300metrų, projektai šmojektrai ir bla bla - giesmė buvo 8.000€. Patys iki šulinio nutiesėm, vis tiek kainavo 2000€. Panašus atvejis su BITE kaime, stotis už 600metrų, tiesioginis matomumas šviesolidis te atvestas, kaina užgiedojo link 20.000€... Kai pradėjome aiškintis kodėl - neleidžia konkurencijos tarnyba ilgų sutarčių pasirašinėti - alia būsi monopolininkas... Nors te 500 namų mikrorajonas statomas...

Ir labai gerai, nes sėdėtų chebra su 128kbps download, 64kbps upload greičiais, nes negalėtų sutarties keisti.

Aš nieko nežinau apie tokius dalykus, tai man daug klausimų kyla. Galima tiksliau kokia antena? Kas dar į pilną komplektą įeina? Kaip veiks ta antena, ar turėsiu gerą internetą bet kuriame telefone su bet kuriuo operatoriumi? Montavimas ant ant stogo ar stulpo mažiausia problema. Koks skirtumas tarp 4g antenos ir stiprintuvo? Internetas svarbiau, nei geras telefono ryšys. Bet jei kaina/prijungimas/interneto greitis nelabai daug skiriasi, tai geriau ryšys+internetas, nei vien internetas.

Na gali išsikviesti specialistus, kurie tuo užsiima ir jie pamatuos, kokį greitį galėsi turėti. Jei tenkina, tai užsisakai įrengimą, jei netenkina, tai sumoki už atvažiavimą ir laiką, bet jau turi informaciją - kokios galimybes tuo budu pas tave, nereikia spelioti, nes kiekviena situacija skirtinga. Bet kokiu atveju, jei iskels dedikuota antena aukstai - ryšys bus daug geresnis.

Ilgų sutarčių neleidžia sudarinėti dėl galimo piktnaudžiavimo ir tada konkurencijos mažinimo. Pasaulinė praktika pagrįsta analitiniais duomenimis daugelyje šalių, tame tarpe, ir Lietuvoje. Mikrorajoną statant su 500 namų, kad ir 2 kilometrus vesti, gausis su nuvedimu iki namo kokie 40 metrų, ir atvedimas iki mikrorajono būtų dzin. Ir šiaip man keista sugebėti Lietuvoje piktintis šviesolaidžio interneto kaina, kad ir atvedimo darbais, kai realiai pasaulyje tai viena pigiausių. Bet piktintis argumentų ir logikos nereikia.

O be specialistų kvietimo nėra kas čia išmano ar turi patirties su tokiais dalykais? Nesitikiu kažkokių tikslių skaičių. Tiesiog truputį daugiau detalių kokia būtent įranga ir kaip veikia. Į ką atkreipti dėmesį.

. Čia yra 4G routeris, kuris yra visas vienoje dėžutėje. Pakabini ant stulpo, pastatai name accesspoint, arba komutatorių + kelis accesspoint. Įrenginys elektrą+tinklą gaus per utp, ir dėl ilgo kabelio ilgio per daug nereikės jaudintis, nes per jį eis skaitmeninis signalas. Ryšys iki 4g routerio eis 2000-2100 Mhz dažniais, viduje 2,4Ghz, arba 5Ghz, priklausomai nuo ten statomos įrangos. Todėl 4G ir wifi tinklai sugyvens be problemų. Taigi mano nuomone, 4G routeris yra paprasčiau ir pigiau. Tam reikės papildomos kortelės su planu, čia minusas, bet jei ne visi telefonai turi neribotą internetą, tai paėmus kokį ežį su 13 eurų už neribotą internetą, bendrai gali gautis pigiau.

Jeigu nori naudoti telefona reikes kartotuvo, jeigu reik tik interneto - statai modema su isorinem antenom. Modemas + antenos turetum i 300Eur sutilpti, 4g kartotuvas - be 1k eur gali net neziuret, 3g nebeapsimoka, nes greit atjungs, o 2g nebent tik del skambuciu. Kokia konkreciai antena statyti cia jau nuo lokacijos priklauso, kartais uztenka iskelt pora metru omni antena ir turi 100mbps down kai telefonas ant zemes nieko negaudo, kartai ir su kryptine nieko nepesi. Koks operatorius optimaliausias vel priklausys nuo lokacijos, realiai reik su visais prasibandyti pries kazkokias sutartis pasirasant. Paprasciausias bandymas - imi antra telefona, ant jo pasikuri hotspota, telefona tvirtini prie ilgos karties, keli i virsu ir ziuri ka turi. Jeigu su tokiu jigu gausi nebloga rysi, tai su kryptine antena jis bus tik dar geresnis (aisku jeigu antena nutaikysi i boksta).

1. Ryšio stiprintuvai/kartotuvai - stiprina pasirinktus 3G/4G dažnius ir juos paskleidžia aplink. Privalumas - pasirinktinai nuo dažnio/technologijos aplink pagerėja balso ryšys (skambučiai, jų kokybė), ir/arba interneto ryšys - VISIEMS mobilų ryšį naudojanties įrenginiams aplink. T.y Aplink tiek telefonai, tiek kiti 3G/4G modemai gaus "pilnas padalas". Jei pirminė balso/interneto kokybė buvo tarkim 1 balas, tai su stiprintuvu balso ryšys visiems pagerės iki 9-10balų, interneto - priklausomai nuo aplinkybių iki 4-6balų. Taip yra todėl, kad stiprintuvai stiprina tik vieną dažnį ir tik SISO režimu. Balsui to per akis, o internetui - neledžia išnaudoti viso potencialo. 2. Visus ryšio stiprintuvus Lietuvoje privaloma registruoti RRT. Naudoti galima tik sertifikuotą įrangą, įrengti gali tik sertifikuoti specialistai. 99% partuodamų skelbimuose yra montuojama beleko, belekaip, su belekokia įranga. Jei gyveni miškuose, be kaimynų, tai greičiausiai nieko ir nebus. Jei ne - rizikuoji susilaukti svečių su RRT autobusiuku IR nemenkos baudelės. Kodėl ? Todėl, kad tokie šudarankiai-auksarankiai prisiperka visokio šlamšto, kuris kažką ten gal stiprina, gal ne - bet rėkia ir triukšmauja per visus gretimus dažnius taip, kad kaimynams jei kažkas iki tol ir veikė, tai po to - nustojo 3. Būtent todėl nėra oficialios universalios įrangos kuri stiprintų visų operatorių dažnius - tie dažniai yra atskirti, pats ruožas gana platus, o norint kad stiprintuvas veiktų korektiškai jis turi būti sureguliuotas būtent kažkokiam siauram dažnio diapazonui, kuriame veikia konkretus operatorius. 4. Reziumė - ryšio stiprintuvai gana brangus malonumas, su nepigia įranga, dar nepigesniu įrengimu. 5. Norint pasigerinti internetą - pigiausia stiprintis tiesiog 4G signalą savo 4G modemui. 6. Variantų keletas. Jei signalą blokuoja sienos - gal pakaks tiesiog išorinio LTE modemo, ant paprastos OMNI antenos ant koaksialinio 50omų kabelio. 7. Jei signalas prastesnis, atstumas iki bokšto nedidelis, bet nėra tiesioginio matomumo - OMNI antena, arba laukinis OMNI modemas (pvz Huawei B2368) kurie veikia gaudydami atspindžius bus geriausias variantas. (tarp pastatų, slėnyje, dauboje ir t.t). 8. Jei tiesioginis matomumas yra, bet stotis tiesiog per toli, jus skiria miškas ir t.t - logoperiodinės siauresnio spindulio, didesnio stiprinimo MIMO antenos padės geriausiai. pvnz: Iskra P56 MIMO labai geras kainos/kokybės santykis. 9. Jei atstumas labai didelis, daug miško - reikės didelio stiprinimo reflektorinės antenos. Gali būti tiek su integruotu modemu (mikrotik LHG LTE6), tiek atskirai reflektorinė+4G modemas. Reik žiūrėti kokie atstumai, į kokį bokštą taikaisi, kokiais dažniais planuoji/tikiesi pasiimti signalą ir t.t. 10. Nuo to į kokį bokštą taikaisi priklauso ir modemo pasirinkimas: jei bokštas palaiko 4G+ arba 4G++ - modemą ir antenas atitinkamai reikia rinktis palaikančius duotus dažnius, tam kad gauti maksimalų rezultatą. 4G+ min CAT6 modemas, 4G++ jau reikia CAT12 LTE CPE. Antenas irgi parinkti taip, kad palaikytų bokšto dažnius, arba rinktis universalias (pvz P56 MIMO) su visu 4G dažnių diapazono palaikymu (B20(800mhz),B3(1800mhz),B1(2100mhz),B7(2600mhz). 11. Bokšto koordinates ir dažnius gali sužinoti užklausęs operatoriaus pagal savo vietą. Nusiūsi savo koord su pasakymu, kad nori statytis anteną ir duos info, kas ten pas tave aplinkui ir kur. 12. Kabelis. Jei lauko modemas - tai viskas paprasta. UTP kabelis su POE maitinimu. Atstumas grubiai 100m nuo antenos/modemo iki vidinio poe blokelio. Jei antenos su coax kabeliu - būtinai tik 50omų. Kuo trumpesnis - tuo geriau, nes ingame kabelyje prarasi gan didelę stiprinimo dalį. 5-10m lrm240 ir analogai. 10-15m 5D-FB, 15-20m lrm400 kabelis. Virs 20m nerekomenduotina. Kabeliai dabar labai išbrangę - kas domisi žino kodėl Todėl ir kainos ir signalo prasme - kuo trumpesnis, tuo geriau 13. MIMO - jei reikia maks greičio, antenos turi būti dvi . Abi montuojasi 90laisnių kampu viena kitai. Viena skirta paimti horizontalios poliarizacijos signalui, kita vertikalios. Lyginant su viena antena, greičio prieaugis vidutiniškai būna +30-40%. (arba gali būti viena panelinė MIMO antena- ten jos irgi dvi tik viename korpuse, anyway į modemą turi ateiti 2 kabeliai). 14. Kaip pasireguliuoti kryptį - a) suki aplink, kas 1/2 tavo antenos efektyvaus stiprinimo kampo. ir matuojiesi greitį kas kart pasukęs, B) gauni boksšo koord ir dirbi ta linkme vis pasukdamas po 5-10laipsnių. (nors kartais būna, kad geriausiu greičius gauni iš lempos visai ne ten nusukęs - vadinas arba bokstas perkrautas ir pasiimi geriau iš kitur, arba nėra tiesioginio matomumo ir pasigauni atspindį. Su atspindžiais daug niuancų.c) tikrini modeme pagal RSRP ir SINR parametrus. SINR svarbiausias parametras (teigiamas dydis, daugiau-geriau), nusakantis signalo kokybę. RSRP - išvestinis signalo stiprumo parametras (neigiamas dydis, daugiau irgi geriau). Vienzo pirmiau kokybė, paskui stiprumas. Geriau abu Yra ir daugiau parametrų, bet iš esmės užteks ir šitų. Manau užteks. Niuancų yra daug bet visko nesusakysi.