Telekomunikacijų operatoriai tapo didesni aplinkos teršėjai nei oro linijos: situaciją išgelbėtų WRTB vėjo jėgainės (Foto)

slamstas tokio tipo sparnuotes jegaines, kaip cia ipirsineja. beveik nieko negamina - jei vejas ne uraganinis. is vertikaliu sparnuociu vidutiniskai dirba tik savoniaus tipo - toks kompromisas. mazai sudetingumo ir kazkiek gamina prie vidutiniu veju . o vieninteles is vertikaliu sparnuociu, kur naudingai dirba - tik turincios specialia sparnu orientacija i veja ir uodegos mechanizma. bet jos mechaniskai sudetingos - del to brangios. neapsimoka komerciskai daryt. ipirsineja slamsta kaip ir kinieciu visoks vejo jegainiu slamstas...su feikiniais parametrais...

Ok, gal taip ir yra, kaip sakai. Bet nepateiki jokių duomenų, kurie būtų lengvai suprantami ir būtų lengva palyginti.

o kas konkreciai domina? is parametru? klausk irgi reikia konkreciai, o ne uzsiprasyt stilium - "padestyk man suprantamai vejo jegainiu "teorijas" penkiais zodziais, nes sestam zodyje pavargsti suvokt?" nepriklausomybes pradzioje buvo bumas ir kruvos megeju konstruotoju, kur isivaizdavo save labai kietais vejo jegainiu vystytojais. kopijavo ten visoki slamsta. vieni nuo kitu pagrinde. su tom paciom klaidom. atsikando visi... entuziazmas nuslopo. o cia tas bolotovas uzsilikes - sita jegaine stumdo gal jau virs 20 metu iesko finansavimo ir tiek. panasiai kaip ir tas trosinio monobegio fantazierius. sitas dalykas, kokios sparnuotes ir kaip efektyvios, jau 200m+ kaip viskas zinoma nuo a iki z - jei ka. ten mazai kam be yra tobulet. bet kai uzdaryti buvo posovietiniai nuo technologiju - tai galvoja, kad cia kazkas nauja... ir vis islenda...kokia nors nesamone su "prototipu" ir lempiniais duomenim... --------- pirmas dalykas - tau neatrodo keistai pvz toks faktas - vejo energija priklauso nuo vejo greicio i ploto vieneta ir paziurek i sparnuotes plota, primesk, kad vejo greicio priklausomybe faktiskai kvadratine, ir sitas "stebuklas" kazkaip efektyvus... savaime... nes bolotovas "sukure" stebukla, isgauna Kauno heso galias is bet kokio upelio ar kanalizacinio vamzdzio... cia pradziai...

Nereikia milijonu parametrų ir ilgų straipsnių. Reikia jegaines kainos, įrengimo kianos, eksploatacijos kaštų ir kiek elektros pagamina tomis pačiomis sąlygomis. Na dar užstatymo tankumas. Tradiciniu ir šitų vertikalių. Paprastos lentelės 2x5 - daugiau nieko nereikia, kad nuspręst paprastam žmogui, kurios yra geriau.

kokiais vienetais matuojama tavo lempinis parametras "tos pacios salygos" ---- kita galiu parasyt. 1. prie mazu veju isvis nedirba, ar dirba i minusa del budejimo rezimo. 2.prie vidutiniu veju sukasi del grozio, bet negamina. 3.prie uraganiniu veju dirbtu - bet yra isjungiama, kad nesuluztu darbo rerzimas - labai siauras - tarp 2 ir 3 kazkur plaukioja, labiau treciam. grafikai buna - pateikiama prie paprastai pardavimo pipieriu ar reklamose. vertikalios dirba tarp minimum pirmo ir sakykim apima irgi iki puse trecio - kai jau stabdomos --- kaina nupirkimo didesne nuo 10-20 kartu jei mazo galingumo iki mazdaug 2-3 kartu - jei netoli pramoniniu galingumu. grafika galima padaryt - bet kiekvienai jegainei jis individualus - jei skirtingo gamintojo. tiesioginio palyginimo nera - nes skiriasi galios ir nk. o jei toki ir padaryt buhalteriskai - kaip tu ir kvailiai megsta - jis neatspindes priklausomybes. --- eksplotaciniai kastai didesni kokiu ~20-30% eiles (sudetingesnis suvaldomumas, kad ivest i naudinga darbo rezima, reikia labiau specializuotu valdikliu - brangesni ir sunkiau programuojasi). susilygina tik dideliuose galingumuose - kas siaurina pritaikyma. mechanika eksplotaciniai is esmes panasus. irengimas nesiskiria kastai. pagal vietos situacija.

Vėl lipama ant to pačio grėblio,imama žavėtis vertikalios ašies jėgainėmis. Bent naudingumą parašytų tada būtų iškart aišku kad nieko gero. Nieko tokio tai periodiškai užeina ir praeina. Pastatytų bokšto viršuje nedidelę horizontalios ašies jėgainę ir baigtos šnekos. Dar saulės elementų pridėtų.

Kadangi tave n kartų jau esu pagavęs meluojant ir pritempinėjant komentaruose, tai tavo humanitariniai hiperboliniai rašinėliai apie technologijas visiškai neįtikina. Todėl ir prašiau lentelės, tai tikrai įmanoma suvesti. Tik toks ir yra tiksliausias būdas palyginti. Man visškai nėra skirtumo, kurios labiau finansiškai apsimoka. Tiesiog reikia vertinti objektyviai.

Benediktas, tai ko tu klausi, būtent ir yra sudėtinės dalys atsakant, kas labiau finansiškai apsimoka. Vertikalios apsimoka nebent kai reikia mažai galios, na pvz. prie dujų mazgų ar ženklų, ar kitų stotelių būna įrengiama mini vertikali jėgainė, kartu su saulės elementų plokštele nedidele, ten kur elektros poreikiai minimalūs, bet tinklas toli. Ten kWh kaina yra dzin, ten alternatyva kabelį tiesti toli, kas kainuoja brangiau nei tokia sistema. Bet kai pradedi žiūrėti finansinius dalykus, vėjas yra priklausomas nuo dydžio. Kuo didesnis, tuo didesnį aukščių skirtumą griebi, tuo daugiau energijos gali paimti (ne tik iš menčių ploto užimamo, bet būtent viršaus ir apačios slėgių ir vėjo skirtumo). O vertikalo vėjo jėgainė tokių aukščių apimti negali net teoriškai. Čia jau nekalbant apie kitus inžinerinius niuansus.

Aš manau geriausias atsakymas yra ne lentelės o tai kas ant stogų stovi. Saulės elektrinių vis daugėja, matyt apsimoka. O mažųjų vėjo jėgainių nematyti. Arba atsiranda pastovi ir išnyksta. Arba savadarbę sugriauna vėjas ir ji neatstatoma, tokių žinau ne vieną. Va vieną fabrikinę matau gal 10 metų. Kai atsirado tai dirbo kelis kartus, dabar stovi dešimtmetį. Konkrečių adresų neduosiu, apsidairykite aplinkui kam įdomu. Taigi pasimokykime iš kitų padarytų klaidų

tie koriniai stulpai tikrai gali atlaikyti papildomą būringumą iš generatoriaus? Ar čia skaičiuoja bele plauti smegenis, mol yra stultas, tai įdėkim jėgainę?