Dėl koronaviruso pandemijos telekomunikacijų operatoriai visame pasaulyje pradėjo naudoti žymiai daugiau energijos, todėl dalis CO2 bendrame išmetamame kiekyje padidėjo iki 3–4%, teigiama BCG (Boston Consulting Group) analitinėje ataskaitoje. Šį rodiklį bendrovės ekspertai įvertino pirmą kartą, todėl negalima pasakyti, kiek jis padidėjo, tačiau pranešimo autoriai pabrėžia, kad telekomunikacijų bendrovių dalis pasirodė maždaug dvigubai didesnė nei aviacijos pramonės, kurią valdžios institucijos kontroliuoja daug atidžiau. Pagal BCG prognozę, jei nebus imtasi reikšmingų priemonių neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti, iki 2040 m. telekomunikacijų pramonės dalis iš viso išmetamo CO2 kiekio gali siekti 14% . Pagal šių metų pradžioje atliktą BCG vertinimą neigiamą poveikį aplinkai didžiausią dalį sudaro maisto produktų gamyba, išmetama CO2 (apie 25 %.), statybų pramonės atstovai (mažiau nei 10%), elektronikos gamyba (mažiau nei 2 proc.).

Kas skatina CO₂ didėjimą telekomunikacijų srityje?

Pastaruoju metu labai išaugo skaitmeninių ryšių paklausa, kurią paskatino masinis perėjimas prie nuotolinio darbo formatų. Tai kodėl telekomunikacijų sektoriuje išmetama teršalų daugiau, BCG analitikai aiškina taip: kadangi specializuotos įmonės sunaudoja daugiau energijos nei bet kada anksčiau, pvz.: 2020 m. duomenų srauto suvartojimas padidėjo beveik 40 proc. Pagal BCG analitikų prognozes Pasaulinis duomenų srauto suvartojimas kasmet augs apie 60 proc., o tai reiškia, kad duomenų centrai iki 2030 m. suvartos iki 8% viso pasaulio elektros energijos. Tyrimo autoriai pabrėžė, kad patys telekomunikacijų operatoriai išmeta 1,6% viso pasaulio išmetamo kiekio. Iki 90% telekomunikacijų pramonės išmetamų teršalų sudaro partneriai gyvavimo ciklo grandinėje - perkant žaliavas ir įrangą, jas pristatant, parduodant, šalinant ir pan.

Per pastaruosius kelerius metus dauguma telekomunikacijų bendrovių pradėjo pripažinti, kad jos turi prisiimti atsakomybę už tokias emisijas, pavyzdžiui, reikalaudamos iš savo tiekėjų skaidrumo, atsižvelgdamos į tai rinkdamosi ir bendraudamos su jais vystytis šia linkme. Tuo pat metu ataskaitos autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol telekomunikacijų bendrovės neturi vienodų standartų ir politikos, kaip sekti tokį poveikį aplinkai.

Ar aplinkosaugos problemos yra technologijų operatorių dėmesio centre?

Palyginti su pramonės įmonėmis, transportu ir kt. suvartotos elektros energijos dalis pagal IT ir ryšių įrangą bei ją aptarnaujančių technologinių sistemų kompleksą yra labai maža. Tačiau, atsižvelgiant į dabartines įvairių pramonės šakų skaitmeninimo tendencijas ir koronaviruso pandemiją, technologijų kompanijų dalis auga ir ši tendencija išliks artimiausioje ateityje. Įmonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalies padidėjimas, yra susijęs su netiesioginiu energijos pirkimu iš kitų įmonių. Viena iš daugiau energijos reikalaujančių sistemų šių dienų duomenų apdorojimo centruose yra aušinimas. Siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, stengiamasi taikyti naujausias aušinimo technologijas.  Vis dažniau keliamas klausimas kaip pereiti prie atsinaujinančios energijos šaltinių taip palaipsniui atsisakant daug anglies naudojančių energijos gamybos būdų.

Kaip telekomunikacijų operatoriai gali sumažinti išmetamų teršalų kiekį?

Pasak pranešimo autorių, telekomunikacijų įmonės gali sumažinti neigiamą poveikį keliais būdais:

• pereiti prie penktos kartos (5G) technologijų judriojo ryšio, tada CO₂ kiekis sumažės 70% už 1 GB;

• optimizuoti aušinimą ir taikyti skaitmenines naujoves, kurios žymiai sumažins CO₂ išmetimą duomenų apdorojimo centruose. Pavyzdžiui, „Google“ naudoja mašininį mokymąsi ir neuroninius tinklus, kad numatytų ir optimizuotų energijos suvartojimą savo duomenų apdorojimo centruose;
• pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių (vėjo, saulės ir kt.), taip sumažinant išmetamų teršalų kiekį skaitmeninant ir optimizuojant įvairius procesus. Dabar elektros energija sudaro iki 40% tinklo eksploatavimo išlaidų. BCG tyrimas parodė, kad jauni vartotojai yra pasirengę mokėti 10 proc. priemoką už ekologiškus telekomunikacijų produktus;

• pradėti vertinti ir bandyti sumažinti pramonės tiekimo grandinės dalyvių susidarančių atliekų kiekį. Telekomunikacijų operatoriai gali paveikti tiekėjus atsižvelgti į tvarumo reikalavimą kuriant išmaniuosius telefonus, skatinti telefonų remontą ar perdirbimą siekiant išsaugoti vertingus natūralius komponentus ir kt.

Norint, kad IT įmonės galvotų apie išmetamo CO₂ kiekio mažinimą, būtina diferencijuoti tarifus įvairiems energijos gamybos būdams, priartinant stambius technologinius vartotojus, pavyzdžiui, duomenų apdorojimo centrus, prie ekologiškesnių šaltinių – vėjo, saulės, hidroelektrinių.

Telekomunikacijų operatoriai sutinka, kad augant duomenų suvartojimui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija padidės. Telekomunikacijų įmonės siekia dėti visas pastangas, kad sumažintų aplinkai tenkančią naštą, nuolat gerina naudojamų technologijų efektyvumą ir skatina sąmoningos gamybos ir vartojimo kultūrą tarp darbuotojų ir partnerių. Taip norėdamos sumažinti su globaliniu atšilimu susijusią riziką, telekomunikacijų įmonės turi pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, diegti efektyviai energiją vartojančias technologijas, įvertinti gamybos tiekimo grandines, kad sumažintų išmetamų teršalų kiekį.

Vėjo jėgainių diegimo išplėtimas yra gyvybiškai svarbus žingsnis siekiant sumažinti anglies dvideginio išmetimą visame pasaulyje. Atsižvelgiant į 2021 m. Pasaulinę vėjo energijos ataskaitą, pasaulis per ateinantį dešimtmetį turi trigubai paspartinti vėjo jėgainių statybą, kad būtų išvengta blogiausio, klimato kaitos padarinių. Kaip teigia telekomunikacijų įmonės alternatyvių energijos šaltinių sprendimų nepakanka dideliems IT projektams įgyvendinti.

2021 m. Anglijos Oksfordo Brookso universiteto mokslininkai atlikę daugiau nei 11 500 valandų kompiuterinio modeliavimo tyrimą paskelbė, kad tradicinės propelerinės vėjo turbinos (HAVT) galėtų veikti efektyviau jas pakeičiant kompaktiškesnėmis vertikalios ašies vėjo turbinomis (VAVT).

Oksfordo Brookso universiteto mokslininkai teigia, kad vertikalios ašies vėjo jėgainės pagaliau sulaukė savo laiko ir šiuolaikinę energetikos sistemą sudarytą iš tradicinių propelerinių vėjo turbinų ateityje bus galima pakeisti arba papildyti kompaktiškesnėmis ir efektyvesnėmis vertikaliosios ašies vėjo turbinomis.

Unikalūs Windrotor-Bolotov sprendimai leidžia išnaudoti vėjo energiją telekomunikacijų bokštuose, aprūpinant ryšių įrangą bei ją aptarnaujančių technologinių sistemų kompleksą taip suteikiant visišką autonomiją. 

Pagrindinė WRTB (WRTB wind turbine) turbinos konstrukcijos koncepcija yra paprastas integravimas, kaip pavyzdžiui tiesiai į telekomunikacijų bokšto konstrukciją. Šis sprendimas idealiai tinka patikimam elektros energijos tiekimui negyvenamose vietovėse, kur nėra infrastruktūros.

Ir nesvarbu kokioje atokioje vietovėje mes vykdome veiklą, turime galimybę pasinaudoti saugios, tylios vėjo jėgainės vėjo energija. O savęs izoliacijos sąlygomis gerai yra turėti patikimą nepriklausomą elektros energijos šaltinį, bet kokiomis oro sąlygomis užtikrinantį ryšio įrenginių autonominį veikimą. 

WRTB technologijos pritaikymas urbanizuotoje aplinkoje parodė teigiamą patirtį. Vėjo jėgainė užtikrino urbanizuotoje aplinkoje saugumą, efektyvumą ir draugiškumą aplinkai.

Vertikalios ašies vėjo jėgainę turinčią WRTB technologiją galima charakterizuoti pagal šiuos parametrus:

• Turbina turi du laisvai kintančius konstrukcinius parametrus – diametras ir aukštis, kurie leidžia sumontuoti kompaktiškus įvairaus galingumo įrenginius;
• Montuojama iš atskirų modulių, kas leidžia nustatyti tinkamiausias dinamines ir energines daugiamodulinės vėjo turbinos charakteristikas;
• Neteršia kraštovaizdžio;
• Nėra akustinės taršos;
• Mažos eksploatacinės išlaidos;
• Aukštas efektyvumas turbulentinio ir uraganinio vėjo srautuose;
• Ilgaamžės.

Windrotor-Bolotov WRTB turbinos susideda iš modulinių daugiažiedžių turbinų, pasižymi dideliu vėjo energijos konversijos efektyvumu ir patikimu veikimu visose klimato zonose. Iš viso šiuo metu pagaminta apie 400 vėjo jėgainių modulių iš plieno arba plastiko.

Modulinė Windrotor-Bolotov turbinų konstrukcija leidžia sumontuoti bet kokią norimą galią, atsižvelgiant į vėjo specifiką montavimo vietoje. Tobulėjančios VAVJ technologijos leidžia elektros energiją iš vėjo išgauti vis efektyviau. Tai reiškia, kad VAVJ su kitomis energijos rūšimis sėkmingai konkuruoja ne tik švarumu, bet ir kaina.

Suomijos LUT universiteto mokslininkai pripažino, kad galutiniame elektros suvartojimo balanse vėjo energija iki 2030 m. sudarys 45 procentus, o 2050 m. – 100 procentų pasaulio energijos ir turėtų būti pagrindiniu atsinaujinančios energijos šaltiniu.

Taigi šis Oxfordo Brookeso tyrimas yra vienas iš pavyzdžių išsamiai išanalizavusių daugelį vėjo turbinų veikimo aspektų, kaip vėjo energija gali tapti efektyvesne ir ekonomiškesne.

Autoriai: Saulius Tamokaitis, Sergej Bolotov

Šaltiniai:

• https://reneweconomy.com.au/could-vertical-wind-turbines-finally-have-their-day-and-be-the-future-for-wind-farms/
• https://www.windrotor-bolotov.com
• https://ing.dk/artikel/her-vindfaenomenet-rystede-oersteds-offshore-forretning-229939
• https://www.rbc.ru/technology_and_media/28/06/2021/60d5c76a9a794798d1f1d103

Komentarai (10)