Vis dažniau naudojama sekimo technologija, siekiant informuoti operatorius apie laivus, esančius vietose, kurie gali kelti pavojų kabeliams, kad būtų galima tiesiogiai susisiekti su jais ir įspėti.

Duomenų kabeliai yra sudaryti iš optinio pluošto, tačiau didžioji kabelio storio dalis yra tik apsauginis stiklo pluoštų apvalkalas.

Kabeliai, einantys per kontinentinį šelfą, turi būti įkasti nuo vieno iki dviejų metrų gylio. Tačiau daugelis tiesiog guli ant vandenyno dugno, nes yra per giliai po jūra, kad jiems kas nors pakenktų.

Išimtis yra stichinės nelaimės, tokios kaip nutiko Tongoje. 2006 m. įvykus žemės drebėjimui prie Taivano krantų nutrūko kabelis, todėl regione nutrūko internetas ir tarptautinės telefono paslaugos.

Vakarų šalyse nutrūkus vienam kabeliui tai nėra problema, nes yra daug kitų. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė turi apie 50 kabelių, tiekiančių duomenis į šalį.

Tongoje buvo tik vienas. „Idealiu atveju turėtumėte bent du kabelius“, – sakė J. Jamiesonas. „Tačiau kabeliai yra brangūs ir „Facebook“, „Google“ ar kam nors kitam nėra paskatos jų tiesti tokiose atokiose vietose.“

Apskaičiuota, kad visame pasaulyje yra daugiau nei 430 kabelių, besitęsiančių 1,3 milijono km.

Po ankstesnio kabelio nutraukimo 2019 m., kurį lėmė laivo inkaras, Tonga pasirašė 15 metų sutartį dėl palydovinio ryšio. Tačiau palydovinių telefonų naudojimui įtakos turėjo šalį užkloję vulkaniniai pelenai. Kai kurie žmonės pranešė, kad gali tik skambinti, o ne priimti skambučius.

Dėl didelių kainų ir išlaikymo kaštų palydovinius telefonus gali naudoti tik vyriausybės pareigūnai ir kai kurios įmonės.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

BBC News

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()