[Karšta tema] Kodėl Rusija įsiveržė į Ukrainą būtent šiuo momentu? „Ukraina visada buvo skaudi vieta Vladimirui Putinui“ (Foto, Video) ()
Ekspertai teigia, kad karinio konflikto priežastis gali būti siejama su sudėtinga istorija, Rusijos įtampa su NATO ir Vladimiro Putino ambicijomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prognozės apie plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą išsipildė ankstų vasario 24-osios rytą.
Remiantis JAV pranešimais, Rusija per daugelį mėnesių prie Ukrainos sienų subūrė iki 190 000 karių. Pajėgų telkimas aplink Rusijos kaimynę prasidėjo 2021 metų pabaigoje ir išaugo šių metų pradžioje.
Prieš invaziją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Rusijos remiamus atsiskyrusius Donecko ir Luhansko regionus, esančius ginčijamoje Donbaso srityje, „nepriklausomomis“ liaudies respublikomis ir įsakė į šias sritis įvesti vadinamąsias „taikos palaikymo“ pajėgas.
Situacija, kuri prasidėjo kaip nerimą kelianti, bet kupina dialogo ir diplomatijos vilčių, peraugo į tai, ką Ukrainos užsienio reikalų ministras apibūdino kaip „akivaizdiškiausią agresijos aktą Europoje po Antrojo pasaulinio karo“.
Nors to, kas nutiks toliau, nuspėti neįmanoma, ekspertai turi įžvalgų apie konflikto ištakas. Jie sako, kad įtampos šaknys gali būti siejamos su tam tikru sudėtingos istorijos tarp dviejų šalių deriniu, Rusijos nuolatine įtampa su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija ir vieno žmogaus – Putino, ambicijomis.
Kokia yra Ukrainos ir Rusijos istorija?
Rusija ir Ukraina turi tai, ką abi pusės galėtų apibūdinti kaip bendrą arba sudėtingą tūkstančio metų senumo palikimą. Praėjusį šimtmetį Ukraina, žinoma kaip Europos „aruodas“, buvo viena iš gausiausių ir galingiausių buvusios SSRS respublikų iki nepriklausomybės paskelbimo 1991 m.
Tačiau Rusija nuo to laiko atidžiai stebi savo kaimynę Vakaruose, o ukrainiečių nepriklausomybė kartais būna audringa, vykstant protestams ir vyriausybės korupcijai.
Ukrainos ambicijos labiau susilyginti su Vakarų šalimis, įskaitant viešai išreikštą norą prisijungti prie NATO, kuri pati bent iš dalies buvo įkurta siekiant atgrasyti nuo sovietų ekspansijos, sulaukė Rusijos agresijos.
Įtampa išaugo 2014 m., kai ukrainiečiai nuvertė Rusijai palankų prezidentą Viktorą Janukovičių. Rusija, remdamasi abejotinu teiginiu apsaugoti etninius rusus ir rusakalbius nuo Ukrainos persekiojimo, aneksavo Ukrainos Krymo regioną – šis žingsnis buvo plačiai smerkiamas tarptautinės bendruomenės.
Maždaug tuo pačiu metu Rusija kurstė nesutarimus Donbaso srityje Rytų Ukrainoje, remdama separatistų judėjimą Donecko ir Luhansko regionuose, pasibaigusį ginkluotu konfliktu. Regionai paskelbė nepriklausomybę, kai abi pusės ėmėsi užsitęsusios priešpriešos. Nuo 2014 m. konflikto metu žuvo mažiausiai 14 000 žmonių.
Kada prasidėjo dabartinis Rusijos ir Ukrainos konfliktas?
Rusija pradėjo plėsti savo karinį buvimą aplink Ukrainą, įskaitant Baltarusiją, artimą Rusijos sąjungininkę Ukrainos šiaurėje, 2021 m. pabaigoje. Iki gruodžio mėnesio dešimtys tūkstančių Rusijos karių susitelkė Ukrainos pasienyje, praktiškai apsupo šalį ir kurstė įtampą, kurią diplomatiniu keliu bandė sumažinti Vakarų lyderiai.
Baimės paaštrėjo šių metų pradžioje, didėjant Ukrainą supančių Rusijos pajėgų skaičiui. Vakarų lyderiai ir toliau susitikinėjo su Vladimiru Putinu, buvo sušauktos JT Saugumo Tarybos sesijos spręsti krizei, o daugybė NATO, JAV ir kitų šalių lyderių ragino Rusiją deeskaluoti situaciją arba grasino ją susiduriant su tam tikra forma atsakomųjų veiksmų. Naujausiais skaičiavimais – prieš invaziją – Rusijos karių skaičius pasienyje siekė beveik 200 000.
Ko Rusija nori, kai kalbama apie Ukrainą?
Pagrindinis Rusijos reikalavimas – neleisti Ukrainai prisijungti prie NATO – 28 Europos šalių ir dviejų Šiaurės Amerikos šalių karinio aljanso, skirto taikai ir saugumui Šiaurės Atlanto erdvėje išsaugoti.
Buvusi sovietinė valstybė yra viena iš nedaugelio Rytų Europos šalių, kuri nėra aljanso narė. Remiantis sausio 28 d. Putino ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pokalbio vertimu, Kremlius apskritai NATO plėtrą vertina kaip „pagrindinį rūpestį“.
Tęsinys kitame puslapyje:
Tačiau pažymėtina, kad NATO greičiausiai „šiuo metu neketina“ priimti Ukrainos į organizaciją, sako laikinai einantis Kennano instituto direktoriaus pareigas Wilsono centre Williamas Pomeranzas.
„Manau, kad NATO kvietimas Ukrainai kada nors ateityje prisijungti prie NATO yra tik pretekstas potencialiai įsiveržti į Ukrainą“, – sako jis, turėdamas omenyje Rusiją. „Ukraina nėra NATO narė, ji neturi jokių NATO garantijų, todėl nėra užuominos, kad Ukraina greitai taps NATO nare“.
Be susirūpinimo dėl NATO ir kitų reikalavimų, Rusijos plėtros pobūdis taip pat turi įtakos Ukrainos atžvilgiu. Kai kurie rusai, įskaitant Putiną, tebėra susierzinę dėl SSRS žlugimo ir mano, kad Rusija turi pretenzijų į buvusią sovietų respubliką.
„Imperialistinė Rusijos Federacijos politika reikalauja iš mūsų ir visų sąjungininkų sudėtingos veiklos ir sudėtingo atgrasymo bei gynybos“, – per vasario 18 d. spaudos konferenciją sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Ko Vladimiras Putinas nori iš Ukrainos?
Rusijos vyriausybės reikalavimai neatsiejami nuo jos autoritarinio vadovo reikalavimų. Nors analitikai skuba pasakyti, kad nemoka skaityti Putino minčių – tą vasario 18 d prisipažino ir pats Bidenas – jie pastebi plačius jo siekius, ypač susijusius su jo nostalgija SSRS teritoriniam vientisumui, kurie buvo aiškiai išreikšti jo veiksmais.
„Žinome, kad Putinas Sovietų Sąjungos žlugimą vertina kaip katastrofą“, – sako Demokratijų gynybos fondo karinės ir politinės galios centro vyresnysis direktorius Bradley Bowmanas. „Žinome, kad jis piktinasi NATO sėkme. Žinome, kad jis nuoširdžiai smerkia NATO plėtrą į rytus. Žinome, kad jis žiūri į istoriją, sensta, galvoja, kaip atrodys istorijos knygose, ir mato save kaip neocarą, kuris norėtų atkurti kuo daugiau Sovietų Sąjungos“.
Visų pirma Ukraina yra „kritinis šio siekio elementas“, priduria Bowmanas. Putinas turi savo istorijos versiją, kai praeityje įsiveržė į šalis, kurios artėja prie NATO narystės. Rusijos kariuomenė įsiveržė į buvusią sovietinę šalį Sakartvelą 2008 m., kai ši šalis siekė narystės aljanse. Po trumpo karo, Putinas pripažino separtisnių Abchazijos ir Pietų Osetijos respublikų „nepriklausomybę“.
2014 metų Krymo aneksija yra dar vienas pavyzdys: V. Putinas vasario 22 d. pareiškė norintis, kad pasaulis pripažintų tą teritoriją teisėtai rusiška.
„Manau, kad Ukraina visada buvo skaudi vieta Vladimirui Putinui“, – sako Pomeranzas. „Jis nepripažįsta jos nepriklausomybės ir teisės būti šalimi. Yra toks ilgai jaučiamas jo pasipiktinimas dėl Ukrainos nepriklausomybės ir dėl to, kad Sovietų Sąjunga tiesiog leido Ukrainai tarsi pasitraukti. Taigi aš manau, kad jis nori nutraukti tą nepriklausomybę“.
Tačiau Rusijos prezidentas galėjo nenumatyti, kokį stiprų tarptautinės bendruomenės atsaką tai sukels. Bowmanas sako, kad dėl to Putinas „yra įtikinamiausias reklaminis stendas apie narystės vertę NATO aljanse“.
„Putinas sako, kad nori, kad NATO būtų toliau nuo Rusijos. Tačiau NATO dėl Rusijos agresijos grėsmės tik suvienijo, sutvirtėjo ir, žinoma, gynybiniais sumetimais priartina daugiau pajėgų prie Rusijos“, - vasario 16 d. sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Kodėl Rusija dabar veržiasi į Ukrainą?
Šiuo metu viskas gali priklausyti nuo Rusijos išteklių, sako Pomeranzas. Putino požiūriu, tai gali būti „tinkamiausias laikas“, – priduria jis, nes šalis turi 600 mlrd. USD užsienio valiutos atsargų ir jau skyrė nemažus išteklius Rusijos kariuomenės atstatymui.
„Manau, kad Vladimiras Putinas mano, kad šiuo metu jam tinkamiausias metas ištaisyti tai, ką jis suvokia kaip didelę neteisybę, ir pakeisti Ukrainos nepriklausomybę bei suverenitetą“, – sako Pomeranzas iš Wilsono centro.
Pomeranzas priduria, kad Putinas tikriausiai taip pat laiko Vakarus, įskaitant JAV, silpnus, o tai gali turėti įtakos tai, kiek pagalbos, jo manymu, Ukraina iš tikrųjų gaus. Bowmanas atkreipia dėmesį į tai, kaip pernai rugpjūtį JAV chaotiškai įvykdė karių pasitraukimą iš Afganistano.
Kitos priežastys imtis veiksmų dabar gali būti susijusios su Putinu. Veiksnių derinys – nuo COVID-19 pandemijos poveikio iki Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio politinės patirties stokos – lėmė tam tikrą „tobulą audrą“ Rusijos vadovui veikti dabar, sako Pensilvanijos universiteto doktorantė Kimberly St. Julian-Varnon.
