[Karšta tema] Kaip toli reikia būti, norint išgyventi branduolinį smūgį? Štai kas vyksta smūgio metu (Video, Interaktyvus įrankis) ()
Praėjo beveik 80 metų nuo tada, kai virš Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio buvo susprogdintos dvi branduolinės bombos, nusinešusios mažiausiai 129 000 žmonių gyvybes ir sukėlusios pražūtingus, ilgalaikius padarinius sveikatai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki šiol tai yra vieninteliai atvejai, kai branduoliniai ginklai buvo naudojami karui, tačiau realybė yra tokia, kad šiandien pasaulyje yra likę maždaug 12 700 branduolinių galvučių. Taigi, kas nutiktų, jei rytoj prasidėtų branduolinis karas?
Neišsigąskite – tai tik hipotetinė prielaida. Tačiau toliau pateiktame vaizdo įraše „AsapSCIENCE“ komanda paaiškina, kokia jūsų tikimybė išgyventi.
Pirma, nėra aiškaus būdo įvertinti vienos branduolinės bombos poveikį, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant orą jos numetimo dieną, paros metą, kai ji buvo susprogdinta, geografinio išdėstymo, kur ji pataiko, ir ar ji sprogsta ant žemės, ar ore.
Tačiau paprastai kalbant, yra keletas nuspėjamų branduolinės bombos sprogimo etapų, kurie gali turėti įtakos jūsų išgyvenimo tikimybei. (Taip pat galite išbandyti šį interaktyvų įrankį, norėdami sužinoti, kaip branduolinis sprogimas pasklistų jūsų gyvenamojoje vietovėje).
Kaip paaiškinama aukščiau pateiktame vaizdo įraše, maždaug 35 procentai branduolinio sprogimo energijos išsiskiria šiluminės spinduliuotės pavidalu. Kadangi šiluminė spinduliuotė sklinda apytiksliai šviesos greičiu, pirmiausia jus užklups akinančios šviesos ir šilumos blyksnis.
Pačios šviesos pakanka, kad sukeltų tai, kas vadinama blyksniu – paprastai laikina regėjimo praradimo forma, kuri gali trukti kelias minutes.
„AsapSCIENCE“ vaizdo įraše kalbama apie 1 megatonos bombą, kuri yra 80 kartų didesnė už bombą, detonuotą virš Hirosimos, bet daug mažesnė už daugelį šiuolaikinių branduolinių ginklų.
Dėl tokio dydžio bombos žmonės, esantys iki 21 km, giedrą dieną apaktų, o žmonės, esantys iki 85 km, laikinai apaktų giedrą naktį.
Karštis yra problema tiems, kurie yra arčiau sprogimo. Lengvi, pirmojo laipsnio nudegimai gali atsirasti iki 11 km atstumu, o trečiojo laipsnio nudegimai – tokie, kurie naikina odos audinį – gali atsirasti bet kam, esančiam iki 8 km nuo sprogimo epicentro. Trečiojo laipsnio nudegimai, apimantys daugiau nei 24 procentus kūno, greičiausiai būtų mirtini, jei žmonėms nedelsiant nebūtų suteikta medicininė pagalba.
Tie atstumai kinta, priklauso ne tik nuo oro, bet ir nuo to, ką vilki – balti drabužiai gali atspindėti dalį sprogimo energijos, o tamsesni drabužiai ją sugers. Vis dėlto, vargu ar tai daug ką pakeis tiems, kurie yra pakankamai nelaimingi, kad atsidurtų sprogimo centre.
Apskaičiuota, kad Hirosimos sprogimo metu netoli bombos sprogimo vietos temperatūra siekė 300 000 laipsnių Celsijaus – tai yra maždaug 300 kartų karštesnė temperatūra, nei kremuojami kūnai, todėl žmonės beveik akimirksniu išgaruoja.
Tačiau esantiems šiek tiek toliau nuo sprogimo centro, be karščio, reikia atsižvelgti į kitus efektus. Branduolinės bombos sprogimas taip pat išstumia orą iš sprogimo vietos, sukurdamas staigius oro slėgio pokyčius, kurie gali sutraiškyti daiktus ir nuversti pastatus.
6 km spinduliu 1 megatonos bombos sprogimo bangos sukurtų 180 metrinių tonų jėgą ant visų dviejų aukštų pastatų sienų, o vėjo greitis būtų 255 km/h. 1 km spinduliu didžiausias slėgis būtų keturis kartus didesnis, o vėjo greitis galėtų siekti 756 km/h.
Techniškai žmonės gali atlaikyti tokį didelį slėgį, tačiau dauguma žmonių žūtų dėl griūvančių pastatų.
Jei kažkaip išgyvensite visa tai, vis tiek susidursite su radiacija ir branduolinėmis nuosėdomis. Poveikis planetai bus ilgalaikis.
Pavyzdžiui, 2019 m. paskelbtame tyrime nustatyta, kad branduolinis karas tarp JAV ir Rusijos per kelias dienas nugramzdintų Žemę į branduolinę žiemą dėl į atmosferą išmetamų dūmų ir suodžių.
Taip pat žinome, kad radioaktyviosios dalelės gali nukeliauti nepaprastai toli; neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad radioaktyviosios anglies likučiai iš Šaltojo karo branduolinių bombų bandymų buvo aptikti iki pat Marianos įdubos, giliausios pasaulio vandenynų vietos.
Visgi, egzistuoja tarptautinės sutartys, stabdančios branduolinių ginklų plitimą ir naudojimą, todėl tikimės, kad jums niekada nereikės panaudoti šios informacijos iš tikrųjų.
Tačiau norėdami sužinoti daugiau apie dabartinę branduolinės ginkluotės būklę pasaulyje, įskaitant bombų mastą, galite sužinoti ČIA.
