Skelbiama, kada Lietuvą itin stipriai užgrius infliacija ir brangstančių degalų poveikis (7)
„Prieš dvi savaites net sapnuot negalėjai. Net žagtelėjau ir, ko gero, tai dar ne pabaiga“, – antradienio vakarą socialiniame tinkle stebėjosi ekonomistas Marius Dubnikovas, prisipylęs jo automobiliui reikalingo A98 benzino, kurio litras kainavo jau 1,968 euro. Pabrangę degalai atsilieps tiek gyventojams, tiek verslui – vairavimo mokyklos jau neslepia, kad tikrai teks kelti paslaugų kainas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova kartu su mokiniais praktiškai kasdien suka ratus sostinės gatvėmis ir ruošia naujus eismo dalyvius. Vis tik įveikiant maršrutus akys vis dažniau krypsta į degalinių švieslentes, kur skaičiai dabar jau keičiasi kasdien.
„Jei degalų kainos taip augs ir toliau, nebus pelno. Čia vien minusai, teks perskaičiuoti paslaugų kainas. Net neabejoju, kad vairavimo mokyklos masiškai jas kels“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo vairavimo mokytoja.
Ji teigė, kad kasdien turi apie 5–6 pamokas. Per vieną pamoką nuvažiuoja apie 30 km, todėl degalų baką pildyti tenka gana dažnai.
Didžiausią poveikį planuoja vasarą
Bendrovės „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, didžiausias infliacijos ir brangstančių degalų poveikis gali būti juntamas vasarą. O jei degalų kaina išliks aukšta ir toliau, daugelis pavasarį ir vasarą atsisakys net kelionių į pajūrį.
Prognozuojama, jog dažnas gali iš automobilio persėsti į viešąjį transportą, traukinius ir tarpmiestinius autobusus. Jau pastebima, kad sparčiai brangstant degalams Vilniuje ir kituose šaliese didmiesčiuose mažėja eismo spūsčių. Tikėtina, kad, kaip ir karantino metu, daugelis rinksis darbą iš namų, užuot kasdien važinėję į biurus.
A.Izgorodinas pabrėžė, jog kol kas, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, galima daryti prielaidą, kad gyventojai gerai atlaiko infliacijos spaudimą. Vasario mėnesį gyventojai teigė, kad finansų padėtis nepablogėjo, o perspektyvos net išaugo.
Tuo metu dabartinė finansų padėtis gyventojams, anot pašnekovo, išties pablogėjo, bet išlieka stabili. Ekonomistas prognozuoja, jog dabar aukšta degalų kaina neturės didelio neigiamo poveikio.
Tačiau jis pastebėjo, kad gyventojai pradėjo leisti savo santaupas, o tai yra rizikingas aspektas.
Gruodžio mėnesį gyventojų indėlis į bankus siekė 20,9 mlrd. eurų, o sausį nukrito iki 20,3 mlrd. eurų. „Žmonės pradėjo deginti savo sutaupytus pinigus, kad galėtų palaikyti vartojimą“, – apibendrino pašnekovas.
I. Šimonytė: Vyriausybė kol kas nemažins akcizo degalams
Degalinėse itin sparčiai augant kuro kainoms, Vyriausybė kol kas nesiūlys mažinti edgalų akcizo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Didžioji dalis litro (kuro – BNS) kainoje yra vis dėlto naftos kainos. Jūs matote, kaip kyla naftos kainos, naftos kainos kyla ir dėl neapibrėžtos situacijos naftos rinkoje, todėl kad nėra aišku, ar bus sankcionuojama rusiška nafta, ar į rinką ateis kitų tiekėjų nafta, kiek tos naftos ateis“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.
„Todėl, kol bus neaiškumas, visos diskrecinės Vyriausybės priemonės, tokios, kaip akcizų mažinimas, man labai gaila, bet atsiguls tiekimo grandinės kišenėse. Tai Vyriausybė kol kas tokių siūlymų tikrai neteiks“, – pridūrė premjerė.
Pikas dar nepasiektas
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad dėl Rusijos agresijos šiuo metu kainos kyla kiekvieną dieną.
„Užtenka įsijungti naftos kainos grafiką ir pamatysime, kad svyravimai per pastarąsias penkias dienas yra istoriškai labai dideli. Jau prieš Rusijos karą naftos kaina buvo pakankamai didelė. Žaliavinė nafta siekė virš 90 JAV dolerių už barelį, o šiuo metu kainuoja 127 dolerius.
Šuolis ypač buvo stiprus pirmadienį ryte, nes prekyba biržose savaitgalį nevyksta, todėl kainos buvo šiek tiek stabilesnės“, – akcentavo T.Povilauskas.
Ekonomistas taip pat pažymėjo, kad kainos priklauso ir nuo kainodaros, kurią siūlo „Orlen Lietuva“, o jie esą siūlo tarptautines kainas, todėl dienos eigoje kainos stipriai šokteli: „Pavyzdžiui, penktadienį didmeninė dyzelino kaina buvo 1,62 eurai, o mažmeninė kaina negali būti mažesnė“.
Anot pašnekovo, labiausiai pradėjo keistis dyzelino kainos, nes Europa yra priklausoma nuo dyzelino iš Rusijos. Kokių kainų sulauksime po mėnesio, ekonomisto teigimu, priklausys nuo to, kiek Europa atsisakys rusiškų naftos produktų ir ar bus taikomos sankcijos.
„Jeigu nutrūktų degalų ir naftos pirkimas iš Rusijos, kaina gali būti ne tik 150 JAV dolerių už barelį, bet ir didesnė kuriam laikui. Kad dyzelinas kainuotų 2 eurus, žaliavinės naftos kaina turi siekti 170–180 JAV dorelių už barelį“, – kalbėjo jis. T.Povilauskas teigė, kad įmanoma sušvelninti naftos kainų didėjimą, nes yra OPEC šalys, todėl nereikėtų galvoti, kad tokia kaina bus artimiausius metus arba net pusmetį.
„Atsiras sprendimai ir kaina sumažės, bet šiuo metu kaina gali dar kilti“, – dėstė ekonomistas.
Panašios naftos kainos buvo 2008 m., bet po tokių žaliavų kainų šuolių prasidėjo finansų krizė. Dabar visi žmonės baiminasi, kad tokios naftos ir gamtinių dujų kainos gali privesti iki ekonomikos nuosmukio.
Tuo metu A.Izgorodinas abejoja, kad bus pasiektas 2008 m. lygis, nes išaugo Lietuvos gyventojų pajamos. Net per pandemiją, anot jo, vidutinis atlyginimas padidėjo 20 proc.
Pasak T.Povilausko, didelės naftos kainos gali daryti įtaką vartojimui: „Kai kaina pasieks 2 eurus už litrą, žmonės pradės labiau reaguoti į degalų vartojimą. Galbūt kai kurie apribos savo keliones su transporto priemone. Anksčiau važiuodavome pasivaikščioti į gamtą ar kažką aplankyti, o dabar tokių kelionių kaina išaugs dvigubai“.
Laukiantiems mažesnių degalų kainų T.Povilauskas turi atsakymą: „Jei Ukrainoje bus pasiektos paliaubtos, degalų kaina gali greitai pasikeisti. Tačiau jeigu karas toliau tęsis ir sankcijų tikimybė didės, Vakarų Europa savarankiškai atsisakys pirkti naftą, kaina tik augs. Čia dar nėra riba“.
Rusiškos naftos importą nutrauks JAV ir JK
Antradienį paskelbta, jog Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas J. Bidenas patvirtino, kad JAV visiškai uždraudžia Rusijos naftos, dujų ir anglies importą.
Jo teigimu, šie žingsniai reiškia, kad „Amerikos žmonės suduos dar vieną stiprų smūgį“ V. Putino vadovybei. „Mes nedalyvausime subsidijuojant Putino karą“, – pridūrė J. Bidenas.
Nepaisant didėjančios baimės dėl kylančių dujų kainų, šis žingsnis sulaukė plataus dvipartinio politinio palaikymo JAV.
„Bus išlaidų ir čia, Jungtinėse Valstijose. Nuo pat pradžių sakiau, kad būsiu vienodas su Amerikos žmonėmis, ir kai pirmą kartą apie tai kalbėjau, sakiau, kad laisvės gynimas kainuos, tai kainuos ir mums Jungtinėse Valstijose. Respublikonai ir demokratai tai supranta vienodai. Ir respublikonai, ir demokratai supranta, kad turime tai padaryti“, – sakė Prezidentas iš Baltųjų rūmų.
Laukiant Baideno pranešimo, naftos kainos sparčiai augo, o Brent žalios naftos, tarptautinio etalono, kaina pakilo daugiau kaip 5 % – iki 130 JAV dolerių už barelį. JAV šis žingsnis yra skubesnis nei Europoje, kuri yra daug labiau priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų.
Tuo metu Jungtinė Karalystė antradienį pareiškė, kad iki šių metų pabaigos laipsniškai nutrauks rusiškos naftos importą. Tai yra dar viena sankcija reaguojant į Maskvos invaziją Ukrainoje.
„Šis perėjimas suteiks rinkai, verslams ir tiekimo grandinėms daugiau nei pakankamai laiko pakeisti importą iš Rusijos, kuris sudaro 8,0 proc. Jungtinės Karalystės paklausos“, – tviteryje parašė Jungtinės Karalystės verslo sekretorius.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau prašė JAV ir Vakarų pareigūnų nebeimportuoti naftos iš Rusijos ir taip užpildyti žiojinčią jau įvestų griežtų sankcijų Rusijai spragą.
