Galimas susitarimas su Kyjivu dėl Ukrainos neutralumo, tačiau kol kas Putino reikalavimai yra per dideli.

Visi karai baigiasi politiniais susitarimais. Karui Ukrainoje užsitęsus, kai kurie analitikai teigia, kad šalis, sutikusi laikytis politinio neutralumo, būtų pagrindas taikos paktui su Rusija.

Tačiau bet koks susitarimas slypi detalėse. Neutralumas pagal Ukrainai pakenčiamą kryptį būtų Rusijos prezidento Vladimiro Putino pralaimėjimas, o neutralumo susitarimas pagal Putinui pakenčiamą kryptį būtų mirties nuosprendis nepriklausomai Ukrainai.

Neutralumas jau seniai buvo patrauklus būdas išspręsti ginčus dėl mažų, strategiškai patogių šalių. Besiformuojančios Belgijos valstybės neutralumas buvo garantuotas daugiašale Londono sutartimi 1839 m. (bet galiausiai 1914 m. Vokietija ją pažeidė).

Po Antrojo pasaulinio karo Suomija priėmė savo užsienio politikos apribojimus, kad išvengtų visiško inkorporavimo į sovietų bloką. 1955-aisiais Austrija tapo neutrali pagal Šaltojo karo sandorį. Ir Austrija, ir Suomija vėliau pakrypo (kartais tyliai) labiau į vakarus nei į rytus, bet nė viena pusė neprisijungė prie vieno iš aljanso blokų, padalijusių Europą į dvi dalis.

Teoriškai neutralumas gali būti prasmingas Ukrainai. Putinas (nesąžiningai) skundėsi, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) įsiveržimas į rytus buvo viena iš pagrindinių jo skundų Kijevo vyriausybei. Iš tikrųjų Ukraina turėjo mažai galimybių būti priimta į aljansą, tą faktą dabar pripažino prezidentas Volodymyras Zelenskis. Taigi galbūt būtų sudarytas susitarimas, pagal kurį Putinas baigs karą mainais į formalų Ukrainos neutralumą, kartu su Kijevo pripažinimu Rusijos suverenitetu Kryme ir Donbase.

Perleisti žemę, kurią Rusija valdė prieš prasidedant dabartinėms kovoms, gali būti įmanoma: Zelenskis tikriausiai žino, kad Krymo ar Donbaso jis greitai neatgaus. Diplomatai gali sukurti kūrybinę kalbą, kuri pripažintų Rusijos kontrolę šiose srityse, neverčiant Ukrainos oficialiai pripažinti Maskvos suverenitetą.

Tikroji problema yra susijusi su prieštaringomis neutralumo vizijomis.

Kai Putinas kalba apie neutralumą, jis kalba ne tik apie Ukrainos aljanso statusą. Jis įsivaizduoja Ukrainą taip susilpnėjusią ir nuginkluotą, todėl negalinčią savarankiškai apsiginti valstybe. Rusijos derybininkai pasiūlė apriboti Ukrainos kariuomenę iki 50 000 karių, t.y. tik dalelę jos pajėgų šiandien.

Tokios nuolaidos greičiausiai privestų prie nepriklausomos Ukrainos sunaikinimo, o ne išsaugojimo. Nuginkluota, nuolat pažeidžiama šalis nuolat bijotų, kad Putinas, kuris šiame kare siekė užkariauti visą Ukrainą, tiesiog bandys dar kartą, kai bus tinkamas laikas. Iš tiesų aplinkybės, kuriomis Zelenskis galėtų sudaryti tokį susitarimą, būtų tokios baisios Ukrainai, kad Putinas jaustų mažai reikalo derėtis.

Tęsinys kitame puslapyje:

Ko reikėtų, kad neutrali Ukraina taptų gyvybinga? Vienas iš dviejų dalykų – kurio Putinas nekenčia.

Pirma, Ukraina galėtų apginti savo neutralumą, jei būtų ginkluota iki dantų, kad bet kuriai įsiveržusiai armijai galėtų padaryti tai, ką dabar daro Putino pajėgoms. Tai reikštų arba daug pažangesnio Ukrainos karinio-pramoninio komplekso statybą, arba daugybės pažangių ginklų – prieštankinių raketų, amunicijos, oro gynybos sistemų ir pan. tiekimą, taip pat Vakarų finansavimą ir karinį mokymą.

Arba Ukrainos neutralumas galėtų būti užtikrintas suteikus didžiųjų galių garantijas. Bet koks Putino pažadas yra beprasmis, todėl pažadai ginti Ukrainą, jei bus pažeistas jos neutralumas, turėtų būti tarp JAV, JK ir kitų Vakarų valstybių. Jei manote, kad tai labai panašu į narystę NATO, esate teisus.

Putinui nepatiks nei vienas, nei kitas variantas. Dar viena problema dar labiau apsunkina reikalus: abi pusės mano, kad laikas yra jų pusėje.

Karai baigiasi, kai šalis A ir šalis B supranta, kad jų konfliktas yra beviltiškoje aklavietėje. Tačiau net jei Rusijos puolimai Ukrainoje dažniausiai sustojo, šiandien tokios konvergencijos nėra.

Atrodo, kad Putinas mano, kad gali palaužti Ukrainos valią žiauriomis apgulties taktikomis ir eskalavimo grasinimais, galbūt naudojant cheminius ar radiologinius ginklus. Jis naudoja artilerijos ir oro atakas, siekdamas sunaikinti Ukrainos ekonomiką ir gynybos-pramoninius pajėgumus, kai jo pajėgos persiorientuoja, kad suspaustų puolimą rytuose.

Jis vis dar turi galingų nekarinių ginklų, tokių kaip kibernetinės atakos, kurias gali panaudoti prieš Vakarus, ir tikėtis, kad pakopinė ekonominė suirutė laikui bėgant susilpnins jo priešų entuziazmą.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Bloomberg

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (2)