Mokslininkai: įprastu variniu telefono laidu galima būtų perduoti gigabitinį ryšį ()
Daugelyje Vakarų Europos namų interneto prieiga užtikrinama pertvarkytomis telefono linijomis, todėl atsisiuntimo greitis yra lėtas – tačiau gali būti, kad yra išeitis, sako mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visame pasaulyje nemenkomis sąnaudomis tiesiamas šviesolaidinis kabelis, kad būtų pagreitintas interneto ryšys – tačiau mokslininkai teigia, kad daug kur jau naudojamas suvytas varinis telefono laidas gali užtikrinti tris kartus didesnę duomenų perdavimo spartą, nei šiuo metu – ir už mažą kainą, bent jau trumpais atstumais. Jų sukurtas spartos didinimo metodas gali padėti palengvinti perėjimą prie šviesolaidinio ryšio ir gali būti naudingas šalyse, kuriose naudojami panašūs variniai laidai.
Kembridžo universiteto mokslininkas Erginas Dincas ir jo kolegos teigia, kad suvyti variniai laidai, dešimtmečius naudoti telefono linijose, o dabar vėl pritaikyti plačiajuosčiam internetui, galėtų palaikyti iki penkių kartų didesnį dažnį, nei šiuo metu naudojamas – o tai labai padidintų duomenų perdavimo spartą. Tyrėjai nustatė, kad virš šios ribos laidas iš esmės veikia kaip antena ir bet kokį juo siunčiamą signalą paverčia radijo bangomis, kurios dar nepasiekusios tikslo išsisklaido.
„Šie suvyti kabeliai iš tikrųjų yra labai seni, juos išrado Alexanderis Grehemas Bellas, ir nuo to laiko niekas nesigilino į teorines jų ribas“, – sako E.Dincas.
Jis ir jo kolegos teigia, kad jų atradimai gali leisti netoli šviesolaidinių kabelių esantiems namams pasiekti didesnę spartą nei dabar – neskiriant lėšų šviesolaidžiui atvesti iki pat namų.
Šviesolaidiniais kabeliais perduodamos fotonų grupės, o didžiulį skaičių šių grupių galima siųsti viena po kitos, nelaukiant, kol atkeliaus pirmoji. Šiuo metu naudojamos šviesolaidinės jungtys paprastai veikia vieno gigabito per sekundę greičiu, tačiau teorinė sparta gali būti tūkstančius kartų didesnė.
Tačiau variniuose laiduose signalas siunčiamas elektros srove, tekančia per visą kabelio ilgį, o duomenų perdavimo spartą riboja tai, kaip greitai galima keisti srovę.
Dabartiniai variniai plačiajuosčiai ryšiai veikia mažesniu nei vieno gigaherco dažniu – kai srovė keičiasi iki milijardo kartų per sekundę – tačiau tyrėjai nustatė, kad teoriškai šį dažnį galima padidinti iki 5 gigahercų – naudojant mažą ir pigų komponentą, vadinamą įtampos stabilizatoriumi (angl. balun).
E.Dincas nemano, kad tai tiesiogiai reikš penkiskart didesnį duomenų perdavimą – nes didesniuose dažniuose didėja klaidų dažnumas. Reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų galima nustatyti, kiek iš tikrųjų įmanoma padidinti duomenų perdavimo spartą, tačiau mokslininkas tikisi, kad 3 gigabitai per sekundę yra įmanomi. Tai – trigubai daugiau nei dabartinis teorinis maksimumas, nors praktiškai dauguma žmonių, turinčių plačiajuostį ryšį variniais laidais, pasiekia ne daugiau kaip 80 megabitų per sekundę spartą.
Tyrimas skelbiamas moksliniame žurnale „Nature Communications“.
Parengta pagal „New Scientist“.
