[Žinios trumpai] Pirmą kartą nuo Ukrainos invazijos tarpusavyje pasikalbėjo aukščiausi JAV ir Rusijos generolai – apie ką kalbėjo Milley ir Gerasimovas? ()
Aukščiausias JAV kariuomenės karininkas generolas Markas Milley telefonu kalbėjosi su Rusijos generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu, ketvirtadienį pranešė Pentagonas. Tai buvo pirmasis jųdviejų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasarį.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kariniai lyderiai aptarė kelis su saugumu susijusius susirūpinimą keliančius klausimus ir sutiko palaikyti atviras komunikacijos linijas“, – sakė JAV jungtinio štabo viršininkų tarybos pirmininko Milley atstovas.
„Remiantis ankstesne praktika, konkrečios jų pokalbio detalės bus laikomos privačiomis“, – pridūrė atstovas.
JAV kariniame pranešime nebuvo paminėti jokie konkretūs klausimai, kurie buvo aptarti.
Naujienų agentūra RIA, remdamasi Rusijos gynybos ministerija, sakė, kad abu kariuomenės lyderiai aptarė „abipusio intereso“ klausimus, įskaitant Ukrainą.
Skambutis įvyko po to, kai praėjusią savaitę JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas kalbėjosi su Rusijos kolega, o Pentagono vadovas paragino nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje.
JAV ir Rusija įsteigė karštąją liniją nuo vasario 24 d., kai prasidėjo invazija, kurią Maskva vadina „specialia karine operacija“, kad būtų išvengta klaidingų skaičiavimų ir bet kokio konflikto išplitimo.
„Dekonflikto“ karštoji linija yra atvira telefono linija, veikianti Europos vadovybės būstinėje Štutgarte, Vokietijoje, ir priklauso oro pajėgų generolui Todui Woltersui, vadovaujančiam visoms JAV pajėgoms Europoje.
Ketvirtadienį kalbėdamas Briuselyje Woltersas sakė tikintis, kad Milley ir Gerasimovo pokalbis buvo vienu žingsniu arčiau diplomatinio sprendimo Ukrainoje.
Vis dėlto atrodo, kad diplomatiniame fronte pagreičio nėra daug, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios, dėl kurios tūkstančiai žuvo ar buvo sužeisti, miestai ir kaima tapo griuvėsiais, o daugiau nei 5 milijonai Ukrainos žmonių buvo priversti bėgti į užsienį.
