Mokslininkai tvirtina, kad jie padarė persilaužimą kuriant kompiuterius, kurie galėtų mąstyti kaip gyvo organizmo smegenys. Kol kas net pasaulio patys galingiausi kompiuteriai negali atkartoti pagrindinių žmogaus proto aspektų. Pavyzdžiui, mašinos negali įsivaizduoti sienų, nudažytų kita spalva ar pavaizduoti žmogaus veidą ir susieti jį su tam tikra emocija.

Jei mokslininkams pavyktų sukurti kompiuterius, kurie veiktų panašiai kaip smegenys bei galėtų pateikti priežastis ar susidoroti su abstrakcijomis, jie galėtų panaudoti savo savarankiškas įžvalgas tokiose srityse kaip medicina bei ekonomika.

Vis dėl to, kompiuteris, kokybiškai imituojantis žmogaus smegenų darbą bus sukurtas nebent tik tolimoje ateityje. Tačiau šiemet kompanijos „IBM Corp“ mokslininkai pranešė, kad jie, naudodami didžiulį superkompiuterį, sukūrė katės smegenų žievės dalies, atsakingos už mąstymą, imitaciją. Priminsime, jog apie šių tyrimų sėkmingą pradžią IBM žiniasklaidą informavo 2008 metais.

Pats superkompiuteris turi 147 456 procesorius ir 144 terabaitus pagrindinės atminties – tai net vidutiniškai 100 000 kartų daugiau nei yra įprastiniame personaliniame kompiuteryje. Su šiuo superkompiuteriu atlikti tyrimai moksline prasme nėra labai unikalūs - 2006 metais mokslininkams buvo pavykę imituoti 40 proc. pelės smegenų, o 2007 metais – visas žiurkės smegenis.

Naujausias pasiekimas, kuris buvo pateiktas superkompiuterių konferencijoje, vykusioje Portlende, nereiškia, kad kompiuteris jau mąsto kaip katė. Imitacija, kuri veikia 100 kartų lėčiau nei tikros katės smegenys, leidžia stebėti, kaip smegenyse formuojamos mintys bei kaip dirba 1 milijardas neuronų.

Mokslininkai sukūrė programą, kuri išnaudodama superkompiuterio resursus elgiasi taip, kaip turėtų elgtis smegenys. Programai buvo rodomi kompanijų logotipai, įskaitant ir „IBM“, ir mokslininkai stebėjo, kaip skirtingos imituotų smegenų dalys dirbo, bandydamos nustatyti, koks paveikslėlis vaizduojamas. Įdomumo dėlei galima pažymėti, jog tyrimai buvo atliekami su Lawrence Livermore (National Laboratory United States) superkompiuteriu, galingiausių kompiuteriu sąraše užimančiu 27 vietą.

Dharmendra Modha, „IBM“ kompiuterių plėtros tyrimų vadovas, pavadino tai neregėto masto modeliavimu. Stanford universiteto ir Lawrence Berkeley nacionalinės laboratorijos mokslininkai taip pat dalyvavo šiame projekte. Dharmendra Modha teigė, kad šis tyrimas galėtų leisti sukurti kompiuterius, kurie mažiau priklausytų nuo struktūrinių algoritmų, standartiškai apibrėžiančių vykdomas operacijas - pavyzdžiui tokių kaip du plius du lygu keturi. Be to, jie galėtų geriau dirbti su dviprasmybėmis, tokiomis kaip kompanijų logotipo atpažinimas net ir tuo atveju, kai vaizdas neryškus. Galbūt šie kompiuteriai galėtų apimti ir tokius pojūčius kaip lietimai, matymas ir klausa.

Viena iš priežasčių, kodėl tai svarbu kompanijai „IBM“ yra ta, jog kompanija projektuoja techninę ir programinę įrangą, dirbančią dideliais sunkiai prognozuojamais informacijos kiekiais, tokiais kaip orų prognozės bei eismo srautai. 

Krasnow instituto neuromokslininkas ir direktorius Jim Olds naująjį tyrimą pavadino didžiuliu žingsniu pirmyn. Jis taip pat dalyvavo ir „IBM“ darbe.

„Mes įdėjome daug pastangų rinkdami duomenis, tačiau mes dar neturime visuminės teorijos, parodančios, kaip sudėtingas organas, vadinamas smegenimis, gali sukurti tokius dalykus kaip Šekspyro sonatos ar Mocarto simfonijos, - sakė jis. – Neuromokslo tikslas yra išsiaiškinti kiekvienos nervinės ląstelės veikimą“.

Mokslininkas teigė, kad žmogaus smegenų žievės imitacija gali būti įgyvendinta jau per ateinantį dešimtmetį. Jim Olds taip pat įspėjo, kad žmogaus smegenų imitacija yra tokis sudėtinga problema, kad egzistuoja galimybė, jog atsakymas taip ir nebus gautas – net ir naudojant superkompiuterius.

„Šiame žaidime nėra jokių garantijų, kadangi problemos sudėtingumas gali sustabdyti šiuos tyrimus, nežiūrint į tai, kiek mes jau pasiekėme“, - pripažino jis.

Komentarai (8)