Lietuvos žiniasklaidai buvo išplatintas oficialus "Ekoinstituto” (Lietuva) partnerių -organizacijos "PowerWatch” (D. Britanija), jau dvidešimt metų analizuojančios ir tiriančios elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai, pozicija dėl pernai metais Danijos mokslininkų atlikto tyrimo.

Priminsime, jog Danijos mokslininkų atliktas tyrimas apie ilgalaikio mobiliojo ryšio naudojimo įtaką piktybinių smegenų auglių formavimuisi atskleidė, kad mobilieji telefonai nedidina tokio pavojaus.

Danijos vėžio epidemiologijos instituto daktarės Isabelle Deltour vadovaujama tyrėjų grupė analizavo smegenų vėžio atvejus Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Šiose valstybėse mobiliojo ryšio skverbtis yra viena didžiausių pasaulyje. Specialistai fiksavo onkologinių ligų skaičių per metus tarp 20-79 metų gyventojų ir analizavo metinę susirgimų vėžiu dinamiką. Ištirta 60 tūkst. pacientų, kuriems tokia liga buvo diagnozuota nuo 1974-ųjų iki 2003-iųjų.

Mokslininkai konstatavo, kad per visą 30 metų laikotarpį smegenų vėžio skaičiaus kreivė buvo stabili - mažėjo arba tolygiai didėjo dar prieš atsirandant mobiliajam ryšiui. Tiriant 1998-2003 metų masinio mobiliųjų telefonų naudojimo laikotarpį nenustatyta jokios smegenų vėžio atvejų gausėjimo tendencijos. Tyrimo išvadose skelbiama: teiginiai, kad kalbėjimas mobiliuoju telefonu gali padidinti piktybinių smegenų auglių riziką ar net būti jų priežastimi, yra moksliškai nepagrįsti. Komentuodami šias išvadas mokslininkai neatmetė tikimybės, jog naudojimosi mobiliuoju ryšiu laikotarpis galbūt per trumpas, kad būtų galima nustatyti mobiliųjų telefonų ir smegenų vėžio tarpusavio ryšį. Tačiau turimi duomenys neleidžia šios ligos sieti su didėjančiu mobiliųjų telefonų naudojimu.

Šio tyrimo išvadas Graham Philips, "PowerWatch” atstovas išplatintame pareiškime pakomentavo taip:

"Pagrindinė šio Danijos mokslininkų tyrimo prielaida verčia suabejoti tyrimo patikimumu. Pateikiant tyrimo rezultatus, teigiama: ,,Vertinant suaugusiuosius, besinaudojusius mobiliaisiais telefonais nuo 5 iki 10 metų, nepastebėta ir neaptikta jokių esminių pokyčių, susijusių su smegenų navikų formavimusi ar smegenų vėžiu.”

Taip, tai tiesa, tačiau – kokia šio fakto vertė? Mokslininkams seniai žinoma, kad tipiškas piktybinių smegenų auglių formavimosi periodas yra vidutiniškai 20 - 25 metai po poveikio elektromagnetine spinduliuote pradžios. Antros vėžio stadijos išsivystymui reikia vidutiniškai 15 metų. Vertinant vos 5-10 metų laikotarpį, nėra galimybių objektyviai ištirti sąryšio tarp elektromagnetinės spinduliuotės ir smegenų navikų susiformavimo. Tokių tyrimų rezultatų išsamus svarstymas nekuria jokios vertės mokslinėse mobiliojo telefono poveikio sveikatai diskusijose.”

Išplatintame pranešime yra ir Silvinijos Simonaitytės, "Ekoinstituto” vadovės, komentaras

"Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos žiniasklaidoje cituojama tik dalis Danijos mokslininkų paskelbtų rezultatų. Pirminiame tyrimo šaltinyje pačių mokslininkų yra teigiama: "Nesikeičiančios tendencijos 1998 – 2003 m., gali indikuoti, kad 5-10 metų naudojimosi mobiliuoju telefonu laikotarpis yra per trumpas, jog būtų galima ištirti smegenų navikų susidarymo riziką arba, kad tyrime dalyvavo per maža imtis, arba, kad rizikos nėra.”

Tai rodo, kad tyrimą atlikę mokslininkai puikiai supranta, jog jų tyrimo išvados nepakankamos, kad būtų galima vienareikšmiškai teigti, jog mobilusis telefonas negali būti smegenų vėžio priežastimi.”

Taigi, vėl dvi priešingos pozicijos. Ką gi apie tai kalba kiti specialistai? Dienraščio „Lietuvos žinios“ žurnalistas Nerijus Jasaitis pakalbino Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto ir Telekomunikacijų inžinerijos katedros docentą Ričardą Visvaldą Pocių, kuris aiškino, kad šiandien kategoriškai teigti, jog mobiliojo ryšio spinduliuotė kenkia sveikatai ir sukelia vėžį, yra tolygu šarlatanizmui. "Mes, technikai, sekdami naujausius darbus ir patys tyrinėdami nustatome tik realų magnetinio lauko stiprumą, o poveikį tirti paliekame gydytojams. Jie irgi iki šiol dar to neįrodė", - kalbėjo R.V.Pocius.

Paklaustas, kas mus supančiame elektromagnetiniame lauke skleidžia didžiausią spinduliuotę, pašnekovas paminėjo radijo ir televizijos stotis. "Radijo ir TV stočių sukuriamas laukas yra stipresnis nei skleidžiamas mobiliojo ryšio bazinių stočių. Tačiau arti kūno naudojamas mobilusis telefonas sukuria šimtus kartų didesnį lauko stiprį negu bazinės stotys", - dėstė mokslininkas.

Pasak jo, Lietuvoje antenoms galiojančios normos yra vienos griežčiausių Europos Sąjungoje (ES). Ir toks sprendimas priimtas ne todėl, jog antenos - labai stiprios, o dėl to, kad nuo galimo poveikio būtų apsaugoti šalies gyventojai. "Yra viena tiesa, kuria vartotojai negali patikėti: kuo daugiau įrengta bazinių stočių, t. y. ryšio antenų, tuo mažiau spinduliuoja mobilusis telefonas. Kai žmogus nesuvokia elektromagnetinių bangų veikimo ir jų susidarymo proceso, veikia psichologinis faktorius. Tai daro netgi didesnę neigiamą įtaką vartotojo sveikatai nei realus fiziologinis poveikis. Neretai tenka sulaukti gyventojų skundų, kuriuose jie rašo kenčiantys didelius galvos skausmus ir įtariantys, jog to priežastis - ant namo stogo sumontuota antena. Tačiau patikrinus atvejį paaiškėja, kad antena išvis net nėra įjungta. Jeigu bazinė stotis įrengta ant daugiabučio stogo, tame name gyvenantis žmogus nejaučia jokio poveikio. Pagal fizikinius dėsnius antena išilgai savo ašies nespinduliuoja", - aiškino R.V.Pocius.

Kad bazinių stočių tankis šalyje didėja, pasak mokslininko, nėra blogai, priešingai - dėl to mažiau spinduliuoja mobilieji telefonai.

Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos ekspertizės skyriaus vedėjas Marius Urbonas patikino, kad užpernai ir pernai mobiliojo ryšio bazinių stočių skleidžiamos spinduliuotės viršijimo šalyje nebuvo nustatyta. "Šiemet dar atliekami bazinių stočių matavimai, todėl apibendrintos informacijos nėra. Iki šiol nesame jos gavę apie viršijimus. Mus pasiekiančiuose gyventojų skunduose dažniausiai keliamos dvi versijos: galbūt spinduliuotės normos viršijamos ir galbūt esama su tuo susijusių sveikatos pokyčių. Tačiau atlikus tyrimus nė karto nepavyko patvirtinti skunduose keliamų versijų. Lietuvoje normos yra griežtos ir jų atsakingai laikomasi", - LŽ tvirtino M.Urbonas.

Paklaustas, kaip, jo žiniomis, į tokias griežtas spinduliuotės normas reaguoja šalies mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai, pašnekovas teigė esąs įsitikinęs, kad jie techniškai tam pasirengę ir bet kokie pokyčiai lemtų tik didesnes investicijas. "Jeigu spinduliuotė griežtai reglamentuojama, kaip šiuo metu ir yra Lietuvoje, techniškai nereikia galingų stočių, bet kuriamas tankesnis tinklas. Jei norma būtų švelnesnė, galingesnės stotys būtų įrengiamos rečiau. Ir nors tankus bazinių stočių tinklas susijęs su mažesnės spinduliuotės palaikymu šalyje, gyventojai, matydami antenas, patiria psichologinę įtampą. Pavyzdžiui, dėl radijo ir televizijos stočių niekas nesiskundžia, nors jų galingumas ir spinduliuotė yra didesni", - dėstė specialistas.

M.Urbonas sakė atkreipęs dėmesį, kad Lietuvos gyventojai kasmet tampa vis informuotesni, nes sulaukiama mažiau skundų ir paklausimų, tačiau ši problema tebėra opi.

Komentarai (58)