Tinklapis „Kapitalizmo istorijos muziejus“ arba pasaulis iš kairiojo kampo

kadangi žinau kaip tokios temos "įsivažiuoja" tarp komentatorių, tai iškart įspėju, kad

"Nors siekiai ir gražūs – parodyti, jog dabar labai jau mylimas kapitalizmas irgi nėra be nuodėmės, tačiau tinklapio aplinka ir kol kas jame esančios publikacijos orientuotos vien tik į kapitalizmo būtas ir nebūtas nuodėmes." Norėčiau paklausti straipsnio autorių kuo remiantis vertinate ar tai būtos ar nebūtos nuodėmės?

Patys privalog elgtis kultūringai. Dar vienas "komunizmas.org ir draugų" internetinio išgamyno perliukas.

"Būtos ir nebūtos" nuodėmės tėra subjektyvus praeities įvykių vertinimas - neįmanoma pažvelgti į istorinius įvykius objektyviai įvertinant visus aspektus, lyderių ketinimus ir panašiai. Tad ar tai tikra nuodėmė, ar tik požiūrio bei trūkstamų faktų derinys? Vienu požiūriu, įvykis atrodys kaip smerktinas, kitu požiūriu dar ir papildžius naujais faktais, galima surasti jam pateisinimų. Na, o turint omenyje būtent aprašomą tinklapį, daugelyje publikacijų tiesiog pasigedom nuorodų į šaltinius, kuriais remiantis aprašomi blogieji kapitalizmo darbai. Tuo labiau, jog kai kuriose video medžiagose rodomus vaizdus galima interpretuoti labai įvairiai - tiek pagal autorių siūlomą mintį, tiek visiškai priešingai. Tad iš kur žinoti, ar tai tikrai objektyvus faktas, ar autorių "pagražinta" istorija? O kur dar atskiras šaltinių patikimumo klausimas? Be to, mes nemanome, jog egzistuoja nors kokia absoliučiai objektyvi galimybė nešališkai ir visais atžvilgiais teisingai įvertinti istoriją. Mūsų manymu, geriausias sprendimas - pagal sudarytų kriterijų visumą atskleisti tiek geras, tiek ir blogas santvarkos savybes - kiekvienas žmogus jas pasvers pagal savo vertybių skalę ir nuspręs kas jam tinka ar ne. Juk nei kapitalizmo, nei komunizmo niekas prievarta neįpiršo - santvarkas rinkosi pačios tautos. Tiek pastebėjimų apie projektą. Iniciatyva graži, bet didesnis objektyvumas ir solidumas nepamaišytų.

Labai argumentuotas ir išsamus atsakymas, dėkui už jį. Bet prie to pačio norėčiau dar paklausti: Pagal kokius kriterijus vertinti apie šaltinių patikimumą?

asmeniškai tokį požiūrį, koks išsakomas šiame projekte vertinu mažų mažiausiai skeptiškai, bet juk visai verta pasižiūrėti kaip mąsto kiti. galbūt jie turi tam tikrų minčių, kurios privers kiek kitaip pažvelgti į smulkmenas. taigi, būkit tolerantiški. visgi kritika ir pastebėjimai manau projekto autoriams pravers. svarbu viskas būtų daroma kultūringai

ar esate kažkuo susiję su projektu? kritika nepatinka? ar kaip čia? subjektyvumas visuomet yra. jo neišvengsi. teks susitaikyti.

Na ne nesu susiejęs su projektu, paprasčiausiai pradėjau tokiais projektais pasitikėti labiau nei tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis, ir paprasčiausiai įdomų kokiais aspektais yra vertinamas šaltinių patikimumas.

visi žmonės yra skirtingi. pavyzdžiui, nepasitikiu niekuo. todėl manau reikia nieko neatmesti, bet vertinti kritiškai. visgi kai perskaitau tokias frazes, kaip tai kažkaip imu labiau tikėti lietryčiu

Klausdamas apie šaltinių patikimumą aš neturėjau omenyje šio projekto. Kalbu apskritai.

Labai ir net labai sudėtingas klausimas. Tai kompleksiška problema - vertinant istorinius šaltinius, reiktų žinoti jų autorių vertybes, gyvenimo istoriją. Pagaliau laikmetį, kuriuo buvo rašomas šaltinis. Tuomet peržvelgti kelis ar keliolika to pačio laikmečio arba kitus nepriklausomus šaltinius ir surišti juos sutampančius bei išsiskiriančius faktus. Tik tada, padarius tokią išsamią studiją, galima tikėtis, jog bent dauguma pateiktų faktų bus teisingi. Deja, absoliučiai patikimų šaltinių nėra, todėl vertinant ar straipsnis, kalbantis apie neaiškias ir jautrias temas yra objektyvus, būtina patikrinti bent jau tai, ar remtasi skirtingais šaltiniais, keliais nepriklausomų, idealiu atveju, dar ir skirtingo požiūrių autorių darbais. Subjektyvumo faktorius yra viena didžiausių visų šaltinių problema.

Na o jeigu kalba eina ne apie istorija,o apie dabartį. Paimkime pvz., kad ir mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai, vos ne kas mėnesį išeina straipsnis apie tai, kad jie daro poveikį sveikatai. Ir apie tai, kad nedaro. Kaip paprastam skaitytojui vertinti tokią informaciją, kaip žinoti teisinga ji ar ne, juk jei nesi susidūręs su tuo tai ir vargu ar gali pats ją objektyviai vertinti.

aš irgi kalbėjau apskritai, o šį projektą paėmiau kaip pavyzdį. jei tarkim šaltinyje teigiama, kad mėnulis iš tiesų ir kvadratinis, tai sunku jį vertinti kaip patikimą. aišku čia labai akivaizdus pavyzdys. daugeliu atvejų tai nebūna taip paprasta. tada jau tenka pasikliauti savo nuojauta arba naudotis kitais Redakcijos išvardintais būdais.

Šiuo atveju reikia skirti publikacijas, kurios pristato skirtingų mokslininkų tyrimus ar jų rezultatus, nuo apibendrinančias išvadas pateikiančių straipsnių. Tarkim mobilieji telefonai - niekas šiai dienai objektyviai ir argumentuotai negali įrodyti nei neigiamo, nei neutralaus poveikio sveikatai. Tuo labiau ir teigiamo. Tyrimai vis dar padaryti trumpuoju periodu, jų yra mažai, vis dar yra per menka imtis ir profilis, tad visi straipsniai, kurie pateikia "objektyvią" nuomonę apie bendrąją mobiliųjų žalą ar naudą, yra subjektyvus. Mes gi tiesiog pristatome eilinius naujus tyrimus ir nedarome jokių apibendrinimų - vadinasi, skaitytojui pačiam paliekama teisė nuspręsti, kokį požiūrį į mobiliuosius jis turės. Mes, kaip oficiali portalo redakcija, šiuo ir dažnai kitais klausimais, neturime jokios išreikštos pozicijos, nes tam trūksta objektyvios informacijos. Mūsų nuomone, mažais resursais disponuojanti objektyvi žiniasklaida gali rašyti tik aiškiai įvardindama šaltinį ir nupasakodama jo pateikiamą medžiagą. Daryti savas išvadas ir tuo labiau, vadinti jas objektyviomis, galima tik po ilgų, išsamių ir gilių daugybės straipsnių tyrimų ir analizės - aiškiai ir konkrečiai įvardinant tuos šaltinius ir jų teiginius. Bet tokiu atveju dažnai paaiškėja, jog objektyvi nuomonė tiesiog neįmanoma dėl prieštaringų faktų, tyrimų trūkumų ir belieka daryti subjektyvią apibendrinančią išvadą. Tuo remiasi praktiškai visos sąmokslo teorijos, daugybė istorijos faktų vertinimų ir galiausiai, šiandieninės žiniasklaidos formuojamas pasaulio vaizdas. Objektyvumas, deja, yra prabanga ir dažnai tiesiog neįmanomas.

Reziume: Visi žino, kad Enšteinas genijus, bet dauguma nesupranta jo teorijų. Visiškas absurdas. Tikriausiai išvada apie Enšteino genialumą yra ne mūsų išvada. Ji seka ne iš mūsų asmeninių pamąstymų. O mūsų galvoje mintis, kad Enšteinas genialus yra, ir mes ją laikome sava. O ji svetima. Ją mums įkalė kažkas svetimas. Kaip tai įvyko? Kas ir kaip įkala mums mintis į galvą? Atsakymas . . . . . . . . .

Patys patikimiausi šaltiniai yra datos. Viskas. Visa kita yra kompiliacijos, didesnės ar mažesnės. Kiekvienas šaltinis yra kažkieno darbas, tad jau net tiesioginis(pirminis), pateikia ne tikrovę, o tokį tikrovės vaizdą, kurį matė pirminio(tuo laiku gyvenusio parašytas, užrašytas, nufilmuotas šaltinis) šaltinio autorius. Todėl, net skaitydamas apie senovės Graikiją iš originalių šaltinių(senąja graikų kalba), tu nematysi senovės Graikijos, tu tik matysi tam tikro polio, tam tikro sluoksnio žmogaus matytą vaizdą. Ogi, šaltinio neprakalbinsi kitaip.

Siūlau paskaityti T.Venclovos mintis apie tautos identitetą ir provincialumą. Šiaip dažnam pritrūksta sugebėjimų išklausyti "nepatogius" argumentus.

Redakcija nebūtų redakcija, jei nepateiktų geriausių atsakymų. Siūlau Redakcijai dažniau pasireikšti komentaruose, nes gera jūsų atsakymus skaityti - matosi, kad rašo įvykius suprantantis žmogus. O jūsų šaltinių vertinimo kriterijai ... ar tik nebus kažkas iš redakcijos Tarptautinio Bakalaureato baigęs? paskutinis komentaras: "Jau 20 metų esame nepriklausomi. Ir visus 20 metų blogėja daugumos mūsų šalies piliečių gyvenimo kokybė." - va dėl tokių faktų ir esu linkęs vengti radikalių požiūrių nestokojančių straipsnių. Juose dažnai faktų pavidalu perteikiama autorių nuomonė, kuri, šiuo konkrečiu pavyzdžiu, atrodo absurdiška. Dėkui.

Taip, tikrai neatpazystamai pakeite Lietuvos veida 1944 - 1964 SSRS,juk tada treme masiskai lietuvius.

Trėmimų metai 1944-1953, o ne 1944-1964.