400 MW galios kelias: elektrą „iš nieko“ gamins gatvės ir plentai
(54)
Izraelio mokslininkai sukūrė technologiją, galinčią paversti „žalia“ elektra milijonus megavatų kasdien iššvaistomos mechaninės energijos. Jeigu ji būtų įdiegta Lietuvoje, Vilniaus – Kauno automagistralė taptų kelis šimtus megavatvalandžių per parą „iš nieko“ gaminančia elektros jėgaine.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Izraelio bendrovės „Innowatech“ inžinieriai, bendradarbiaudami su Haifos Techniono instituto tyrėjais, sukūrė naujos kartos pjezoelektrinius generatorius, suteikiančius galimybę paversti ekologiškais atsinaujinančios energijos šaltiniais miestų gatves, greitkelius, geležinkelio magistrales ir aerodromus. Ši užpatentuota technologija leidžia paversti elektra tūkstančius ir milijonus megavatų mechaninės energijos, kurią išsivysčiusiose valstybėse sukuria intensyvūs sausumos ir oro eismo srautai.
„Innowatech“ išrasti naujo tipo pjezoelektriniai generatoriai keliu, geležinkelio bėgiais ar aerodromo danga judančių transporto priemonių slėgio energiją paverčia elektros srove. Šis energijos gamybos principas buvo žinomas jau seniai, tačiau praktiškai realizuoti pradedamas tik dabar.
Bendrovės sukurti kompaktiški generatoriai, kurių dydis siekia vos kelis centimetrus, gali būti montuojami skersai kelio dangos įrengtuose masyvuose (prireikus generatorius galima sujungti ir į didelio ploto masyvus). Juos po kelio paviršiumi galima pakloti arba tiesiant naujus plentus, arba remontuojant seną kelio dangą. Pasak „Innowatech“ atstovų, tokie generatoriai gali būti naudojami keliuose su asfalto, betono ar kita tvirta danga. Nuo automobilio svorio priklausantis slėgis, veikiantis kelio dangą, pjezoelektrinio generatoriaus verčiamas elektros energija. Mechaninę energiją važiuodami tokiu plentu elektra paverčia ir lengvieji, ir sunkieji automobiliai, tačiau pastarieji, suprantama, jos „pagamina“ daugiau.
Įdomu, kad tokiomis jėgainėmis galima paversti ir miestų gatves, kuriose vyksta intensyvus eismas. Izraelio mokslininkų teigimu, transporto priemonių judėjimo greitis šiuo požiūriu nėra itin svarbus: pakanka, kad automobiliai judėtų bent 5–10 km/val. greičiu.
„Innowatech“ skaičiavimais, elektrine paversta 10 kilometrų ilgio automagistralės atkarpa, kuria vidutiniškai per valandą važiuoja 600 automobilių, per tą laiką gali pagaminti 5 MW elektros energijos. Tokio kiekio pakanka aprūpinti elektra 1500–2000 butų.
Šios technologijos kūrėjai pabrėžia, kad, skirtingai nuo kitų atsinaujinančios energijos jėgainių, pavyzdžiui, vėjo ir saulės elektrinių, ji nepriklauso nuo besikeičiančių gamtos sąlygų ir klimato. Pasak jų, naujieji pjezoelektriniai generatoriai gali elektra paversti ne tik dėl slėgio kylančias deformacijas, bet ir mechanines vibracijas, tad jų naudojimą galima išplėsti.
Kadangi intensyvūs eismo srautai susidaro šalia didelių miestų ir pramonės centrų, tai reiškia, kad energija gaminama prie pat vartotojų, todėl jos tiekimo nuostoliai yra itin maži. „Kelių jėgainėms“ nereikia papildomų žemės plotų, kurių tenka ieškoti saulės elektrinių fotoelementų masyvams. Pasak bendrovės atstovų, kad saulės jėgainė galėtų pagaminti 1 MW energijos, reikia 2,5 kvadratinių kilometrų teritorijos, kurios tuo pat metu paprastai niekam kitam nebegalima panaudoti.
„Innowatech“ teigimu, šią technologiją naudojančių jėgainių statybos sąnaudos yra mažesnės nei saulės elektrinių, o investicijų grąža – didesnė. Į automobilių ar geležinkelių magistrales įterpti „energetiniai blokai“ nereikalauja jokios techninės priežiūros.
„Innowatech“ skelbia šiuo metu baigianti technologijos bandymų darbus ir ruošiasi šiaurinėje Izraelio dalyje įrengti pirmąją eksperimentinę kelio elektrinę.
Idėja nebloga, bet ar nieko panašaus anksčiau negirdėjote? Šių metų pradžioje mes rašėme apie prancūzų eksperimentą, kurio metu mokslininkai matavo, kiek panašūs generatoriai galėtų pagaminti energijos iš lietaus lašų. Tačiau prancūzai truputi prašovė pro šalį – lietaus lašai turi akivaizdžiai per mažą kiekį energijos, kad ją būtų galima generuoti pramoniniu būdu. Bet peržvelgus to straipsnio komentarus, jau pirmasis pataiko į dešimtuką – panašų principą Nerkashis pasiūlė įrengti šaligatviuose. Kad ir ką sakyti apie žydų tautybės simpatijas ar antipatijas, bet jie tikrai ne kvaili – idėja, kuri suprantama ir galvą turinčiam lietuviui, negalėjo ilgą laiką būti laisva ir nepatentuota. Tad logiškas klausimas – kiek gi iš tikro yra „žalių“ ir efektyvių energijos gavybos metodų, kurių mes dar tiesiog nesame sugalvoję vien iš dabartinių technologijų spektro?
