Bankai suskubo diegti „rašalo apsaugą“ bankomatuose (2)
Lietuvos bankui nusprendus pakeisti susidėvėjusių ir sugadintų pinigų keitimo tvarką, gerokai išaugo komercinių šalies bankų susidomėjimas apsaugos priemonėms, kurios įvykus plėšimui bankomate specialiais dažais nudažo įrenginyje esančius pinigus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki šiol galiojusiose taisyklėse galimybė sugadintus pinigus iškeisti į naujus buvo numatyta bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Dėl to bankams iš dalies neapsimokėjo diegti tokių apsaugos priemonių – investavus į rašalo apsaugą, per plėšimą sugadinti pinigai neprarasdavo savo vertės ir galėjo būti laisvai keičiami į nesugadintus.
Pakeistus taisykles, sugadinti pinigai bus priimami ir kompensuojami tik tiems bankams ir institucijoms, kurios tokias priemones naudoja savo veikloje. Tai turėtų užtikrinti, kad plėšikų pagrobti rašalu sutepti pinigai sukels daugiau įtarimų ir negalės būti laisvai panaudoti apyvartoje. Panaši tvarka galioja Norvegijoje, Danijoje, kitose Vakarų Europos šalyse.
„Bankų susidomėjimas šia bankomatų apsaugos priemone padidėjo tris kartus. Žinoma, tam įtakos turėjo tiek išaugęs bankomatų apiplėšimų skaičius, tiek Lietuvos banko sprendimas, tiek galimybė atgauti sugadintus pinigus“, – sako Saulius Kancerevyčius, bendrovės „Penkių kontinentų“ Bankinės technologijos pardavimo vadybininkas.
Jo teigimu, įdiegti specialų įrenginį, kuris susideda iš rašalo kapsulės, galimą plėšimą fiksuojančių jutiklių ir atitinkamo programinio sprendimo, atsižvelgiant į įrenginio modifikaciją, kainuoja nuo kelių šimtų iki kiek daugiau nei tūkstančio eurų vienam bankomatui. Tokios apsaugos įdiegimas viename bankomate užtrunka ne ilgiau kaip dvi valandas.
„Nors „rašalinė“ bankomatų apsaugos priemonė palyginti brangi, tačiau ji ypač efektyvi. Tose šalyse, kur ji pradėta naudoti, bankomatų apiplėšimų sumažėjo iki minimumo. Taigi norėdami apsaugoti savo turtą, išvengti bankomatų „prastovų“ ir svarbiausia, išsaugoti gerą vardą, bankai skuba ją diegti“, – sako S. Kancerevyčius.
Nevyriausybinės organizacijos EAST (angl. European ATM Security Team) duomenimis, per praėjusių metų pirmąjį pusmetį visoje Europoje apiplėšti 1 459 bankomatai, tai sudaro 4,46 nusikaltimo tūkstančiui įrenginių per metus.
Policijos departamento duomenimis, Lietuvoje per praėjusius metus, nuo 2007 m. lapkričio iki 2008 m. lapkričio, apiplėšti 26 bankomatai, tai sudaro 17,6 nusikaltimo tūkstančiui įrenginių (iš viso Lietuvoje yra 1471 bankomatas). Taigi mūsų šalyje panašių nusikaltimų skaičius keturis kartus viršija Europos vidurkį.